Avialinijos išgarsino Arūrą Zuoką
Oficialiai praėjusią savaitę Rygoje vykusioje „airBaltic“ spaudos konferencijoje kalbinti aviacijos žinovai apie bendrovės „Air Lituanica“ įkūrimą kalbėjo korektiškai, tačiau neoficialiuose pokalbiuose vieni stebėjosi, kiti ironiškai šypsojosi, tačiau visi, ištarus „Air Lituanica“ vardą, pirmiausiai prisimindavo Vilniaus miesto merą Artūrą Zuoką. Avialinijos įkurtos Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva.
Paklausti apie „Air Lituanica“ įkūrimą vieni stebėjosi, kiti ironiškai šypsojosi, tačiau visi ištarus „Air Lituanica“ vardą pirmiausiai prisimindavo Artūrą Zuoką.
Kad aviacijos bendrovėms pastarieji keleri metai buvo sunkūs, rodo oro bendrovių rezultatai: ant bankroto slenksčio sunkmečiu atsidūrusi kaimynės Estijos oro bendrovė „Estonian Air“ tik šių metų birželį po trejų metų pertraukos pranešė apie pelną. Antrasis šių metų ketvirtis bendrovei buvo nuostolingas. Daugiau nei šimtą milijonų eurų sunkmečiu siekė ir „airBaltic“ nuostoliai.
Sunku ir didesnių šalių nacionaliniams vežėjams. Pernai tik per plauką bankroto išvengė SAS, kurios akcininkės yra Švedijos, Danijos ir Norvegijos valstybės. Bendrovei prireikė daugiau nei 400 mln. eurų paskolos, tačiau mainais už ją įmonė turėjo taupyti, atleisdama dalį darbuotojų. Tokiu keliu ėjo ir kitos didžiosios Europos aviacijos įmonės – „Finnair“, „Air France“,„Lufthansa“ .
Tiesa, 2012 metai daugeliui avialinijų nebuvo tokie prasti – mažesnės nei tikėtasi degalų kainos leido vienoms sumažinti nuostolius, o kitoms net uždirbti.
Du orlaiviai – lašas jūroje
Kokių galimybių išlikti itin sudėtingoje aviacijos rinkoje turi „Air Lituanica“ ir kaip vertinti jos pirmuosius žingsnius?
 |
| BFL nuotr./Ramūnas Palšaitis |
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) darbuotojas habil. dr. prof. Ramūnas Palšaitis, paprašytas įvertinti „Air Lituanica“ veiklos pradžią, sakė, kad bendrovei, net ir pačioje veiklos pradžioje, vos kelių orlaivių neužtenka: „Sveikintina, kad „Air Lituanica“ atidarė naujus maršrutus į Berlyną ir kitus miestus, kurie anksčiau buvo nutraukti. Bet su dviem orlaiviais dirbti sunku – daug bendrovių po tokios pradžios išnyko iš horizonto.“
Pasak jo, „Embraer“ orlaiviai, kuriuos nuomojasi „Air Lituanica“, nėra blogi pradžiai. Tačiau jie daugiausiai skirti keleivių pristatymui į didžiuosius oro uostus, kad šie iš oro uostų galėtų skristi kitomis kryptimis, taigi, svarstant apie plėtrą reikėtų rinktis kitus orlaivius.
VGTU Transporto inžinerijos katedros vedėjas Darius Bazaras pasakojo, kad kai kurie pirmieji „Air Lituanica“ žingsniai jam kelia abejonių: „Mane privertė susimąstyti tai, kad vasaros atostogų metu buvo atšauktas reisas į Briuselį. Čia galima žiūrėti dvejopai: galima sakyti, kad kompanija moka prisitaikyti prie keleivių poreikių. Bet iš kito kampo žiūrint, vargu, ar rimta bendrovė ryžtųsi nutraukti reisą vidury sezono.“
Jis mato vienintelį kelią Lietuvos avialinijų bendrovei išlikti rinkoje – ieškoti partnerių ir bendradarbiauti su kaimyninėmis valstybėmis. Kaip sveikintiną bendradarbiavimo pavyzdį jis pamini „Air Lituanica“ sutarimą su „Estonian Air“ dėl orlaivio „Embraer 170“ nuomos.
Latviai lietuvių nebijo
Dėl „airBaltic“ ateities M.Gaussas yra užtikrintas ir lyderio pozicijų „Air Lituanica“ užleisti neketina: „Didžiausia Baltijos šalyse skrydžių bendrovė yra „airBaltic“ ir manau, kad ji tokia išliks ilgai.“
Nacionalinis Latvijos oro vežėjas „airBaltic“ puoselėja ambicingus planus – šiuo metu vykdo „ReShape“ restruktūrizavimo programą ir nuo kitų metų žada tapti pelninga bendrove, nors dar pernai bendrovės nuostoliai viršijo 100 mln. eurų. „airBaltic“ nuostolius iš dalies mažina dėl to, kad atsisako skrydžių.
Bendrovės vadovas Martinas Gaussas kabėjo, kad kol kas planų dėl „AirLituanica“ atėjimo į rinką nekeičia: „Air Lituanica“ tik pradėjo pardavinėti bilietus, jie neskraido su savo lėktuvais. Žinoma, mes stebime kiekvieną žingsnį kaimyninėse šalyse, tačiau turiu pasakyti, kad „Air Lituanica“ mūsų strateginių planų nė kiek nepakeitė, kol kas mes nematome jokių pokyčių.“
 |
| airBaltic nuotr./airBaltic vadovas Martinas Gaussas |
Esą tiek „Air Lituanica“, tiek „airBaltic“ artimiausiu metu susidurs su rimtais iššūkiais – augs degalų kainos, o dėl tuo pat metu didėjančios konkurencijos aviacijos sektoriuje bendrovės privalės mažinti bilietų kainas. Be to, reikės konkuruoti su pigių skrydžių bendrovėmis „Ryanair“ ir „Wizzair“, kurios Baltijos šalyse pastaruoju metu stiprina savo pozicijas.
Tačiau dėl „airBaltic“ ateities M.Gaussas yra užtikrintas ir lyderio pozicijų „Air Lituanica“ užleisti neketina: „Didžiausia Baltijos šalyse skrydžių bendrovė yra „airBaltic“ ir manau, kad ji tokia išliks ilgai.“
Taikys į verslo klasę
„Air Lituanica“ komercijos direktorius Simonas Bartkus sutiko, kad veiklos pradžiai du „Embraer“ lėktuvai nėra daug: „Kad pasiektume masto ekonomiją, reikia 4 – 5 lėktuvų ir per dvejus metus esame numatę jų tiek turėti. Kodėl to neverta daryti iškart? Papildoma pasiūla ir didelis maršrutų kiekis iškart gali perkaitinti rinką, paklausa gali neatsirasti iškart, todėl plėsimės palaipsniui.“
Pasak jo, „Air Lituanica“ skrydžių nutraukimas į Briuselį rugpjūčio mėnesį buvo planuotas iš anksto – bendrovė esą dar prieš pradėdama skraidyti į Briuselį numatė, kad juos mėnesiui nutrauks.
S.Bartkaus teigimu, vienas didžiausių iššūkių „Air Lituanica“ bus didėjantis didžiųjų avialinijų spaudimas, ypatingai pigių skrydžių bendrovių. Su pastarosiomis neketinama konkuruoti tiesiogiai – jų klientai yra turistai ir emigrantai, o „Air Lituanica“ ketina privilioti verslininkus.
 |
| Augusto Didžgalvio nuotr./„Air Lituanica“ lėktuvas „Embraer 170“ |
„Pigių skrydžių bendrovės vykdo skrydžius kelis kartus per savaitę, jos nesiūlo jungiamųjų skrydžių. Aišku, jų geografija plečiasi, bet yra tokių krypčių, kur jos dar dešimt metų neskraidys, ten skraidysime mes“, – kalbėjo S.Bartkus.
Pelnas – ne pagrindinis tikslas
Pasak D.Bazaro, visos Europos aviacijos bendrovės sunkumų patiria dėl kelių esminių priežasčių: prasidėjus krizei žmonės pradėjo taupyti ir rinktis alternatyvius kelionių būdus, pavyzdžiui, traukinių transportą, be to, nuolat didėja sąnaudos degalams, auga aviacijos bendrovių profesinių sąjungų spaudimas.
Lietuva sumažėjusias pajamas iš turizmo galėjo pajusti 2009 – 2010 m., kai neturėjome nacionalinio oro vežėjo, – prisiminė S.Bartkus.
„Visų gerą vardą turinčių aviakompanijų darbuotojai turi gerą socialinės apsaugos mechanizmą. Jos agituoja, kad nebūtų mažinami atlyginimai. Jei kyla problemų, darbuotojai streikuoja. Tai irgi turi įtakos, o už viską galiausiai sumoka vartotojas“, – aiškino D.Bazaras.
D.Bazaras atkreipė dėmesį, kad nacionalinių oro vežėjų pirminis tikslas anaiptol nėra pelnas.
Esą jos gali dirbti ir nuostolingai, tačiau reikia skaičiuoti, ar valstybė pakankamai pelno gauna iš kitų sričių: „Kodėl valstybės kalba apie oro transporto reikalingumą? Todėl, kad jis generuoja daug pajamų iš kitų sričių, kurios nesusijusios su aviacija. Investuojama į aviacijos bendrovę, o atskridę žmonės leidžia pinigus viešbučiuose, konferencijose, oro uosto parduotuvėse, restoranuose, važiuoja taksi.“
S.Bartkus sako, kad, remiantis skaičiavimais, į Lietuvą atvykęs vienas turistas atneša apie 200–300 eurų pajamų.
„Avialinijų svarbą valstybėms parodo faktas, kad didžioji dalis Europos šalių bando aviakompanijas išlaikyti, nepaisant šimtus milijonų eurų siekiančių nuostolių. Lietuva sumažėjusias pajamas iš turizmo galėjo pajusti 2009–2010 m., kai neturėjome nacionalinio oro vežėjo“, – prisiminė pašnekovas.
Trukdo godumas
Aviacijos specialistai sako, kad tokiose mažose kaip Baltijos šalių rinkose dirbančioms oro bendrovėms derėtų pasekti SAS pavyzdžiu ir pasvarstyti apie bendrų avialinijų kūrimą.
 |
| „Air Lituanica“ komercijos direktorius Simonas Bartkus |
Visi kalbinti pašnekovai sutiko, kad toks sprendimas būtų naudingas, tačiau sunkiausias darbas – rasti bendrą sutarimą tarpusavyje.
R.Palšaitis galimą bendrų avialinijų sukūrimo naudą Lietuvai lygina su įstojimu į Europos Sąjungą (ES): „Sujungus visas avialinijas į vieną, prarastume nepriklausomybės, tačiau ir gautume daugiau – visai kaip Lietuvai įstojus į ES. Jei viską sujungtume į vieną, turėtume vieną techninio aptarnavimo tašką, vieną pagrindinį oro uostą. Degalus iškart pirkti būtų galima 50-čiai lėktuvų, o ne dviems.“
Tačiau pašnekovas neabejoja, kad prasidėjus rimtesnėms kalboms dėl bendrų avialinijų kūrimo idėjos įgyvendinimą greičiausiai sužlugdytų godumas – kiekviena valstybė norėtų kuo daugiau atsiriekti sau.
Bendrų avialinijų idėjoms pritarė „airBaltic“ vadovas M.Gaussas ir S.Bartkus, kuris atkreipė dėmesį, kad avialinijų kūrimas – ne verslo, o politikų reikalas.
„Visų vežėjų akcininkas tiesiogiai ar netiesiogiai yra valstybė, todėl sprendimus turi priimti politikai. Tame logikos būtų – bendros avialinijos padėtų sutaupyti, perkamoji gali būtų didesnė, – sakė S.Bartkus. – Tačiau visi politikai norėtų kompaniją temti į savo pusę.“
