Urėdijos pernai 20 mln. litų skyrė keliams remontuoti, šiemet tam esą prireiks dar daugiau lėšų. Pasak įstatymo pataisos rengėjų, tais pačiais miškų keliais naudojasi ir privatininkai. Be to, urėdijos moka žymiai didesnius mokesčius, o iš privačių miškų surenkama tik 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Todėl siūloma įvesti papildomą 5 proc. mokestį už parduotą medieną.
Pinigai bus pervedami į fondą miško keliams tvarkyti, priešgaisriniams įrenginiams, sausinimo sistemoms. Tačiau prieš numatomą naują mokestį protestuoja miškų savininkai.
Kur tie pinigai nueina, neaišku...
„Dar paims 5 proc. tai iš viso – penktadalis pajamų bus atimta atsieit miškų keliams tvarkyti, o juk mokam už benziną. Kur tie pinigai nueina, neaišku“, – piktinasi mišką turintis Stasys Stonkus.
Miškų savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis taip pat nepritaria naujai tvarkai.
„Jei bus įvestas šis mokestis, darbai miškuose stos, pramonei nebus tiekiama mediena. Smulkesni savininkai visai nustos darbus vykdyti, o stambios bendrovės svarsto keltis į Latviją ar Estiją, kur geriau su mokesčiais“, – sąlygas lygina A. Gaižutis.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas sako, kad 5 proc. mokestis nėra didelis, o miško savininkai taip pat turi prisiimti atsakomybę.
„Maždaug 2012 m. A. Kubiliaus Vyriausybė priėmė Miškų plėtros strategiją, ir jie numatė nuo 2015 m. įvesti 10 proc. mokestį, o nuo 2020 m. – 20 proc. Mes siūlom tik 5 proc. Jei žmogus nekirto miško, tai ir jokio mokesčio nemokės, o jei iškirto, sudarkė kelią, tai turi prisidėti ir tą kelią suremontuoti“, – įsitikinęs A. Salamakinas.
Pasak komiteto vadovo, įstatymo pataisas, numatančias papildomą 5 proc. mokestį nuo gautų pajamų už parduotą mišką, Seimas turėtų svarstyti šį ketvirtadienį.
