Kalti ir poitikai
„Politikos darbotvarkėje yra aštrūs klausimai dėl Ukrainos ir ES asociacijos sutarties, dėl sutarties su Moldova, Gruzija. Rusija imasi visų įmanomų priemonių išlaikyti Ukrainą savo įtakos srityje“, – 15min.lt sako A.Krupavičius.
Pasak politologo, kol Lietuva pirmininkaus ES, Lietuvos ir Rusijos santykiai patirs išbandymų.
Pasak politologo, kol Lietuva pirmininkaus ES, Lietuvos ir Rusijos santykiai patirs išbandymų, ir „panašių žaidimų“ matysime dar ne kartą: „Aktyvi Lietuvos Rytų partnerystės politika yra vienas veiksnių, kuris kelia susierzinimą Rusijai ir Rusija ieško įvairių atsakomųjų priemonių.“
A.Krupavičiaus nuomone, spausdama Lietuvą Rusija greičiausiai nori parodyti ir Ukrainai, kad gali daryti įtaką ES.
Jo nuomone, dėl Rusijos spaudimo Lietuvai atsakomybę turėtų prisiimti ir Lietuvos politikai, griežta laikysena skatinantys konfrontaciją. Pastaruoju metu prezidentė Dalia Grybauskaitė pasakė ne vieną griežtą frazę apie Rusijos koncerną „Gazprom“, su kuriuo Lietuva bando derėtis dėl pigesnių dujų.
„Jei žiūrėtume į didžiųjų ES valstybių retoriką, jų lyderiai sako, kad Rusija yra strateginis ES partneris. Jei Vokietija kalba, kad Rusija jų partneris, mums taip pat santykius su Rusija reikėtų vertinti panašiai. Galbūt, jei mūsų politikai kalbėtų kitaip, ir iš Rusijos atsirastų daugiau tolerancijos politikai, kurią vykdo ES. Lietuvos valstybės vadovams reikia būti lankstesniems“, – kalbėjo A.Krupavičius.
Asmeninio archyvo nuotr./ Algis Krupavičius |
Patikrinimo procedūros – pirmą kartą
Pašnekovas sako nepritariantis versijai, kad Rusija imasi spaudimo dėl Lietuvos prezidentės D.Grybauskaitės vizito į JAV – esą tokiu atveju veiksmų taip pat būtų imtasi prieš Latviją ir Estiją, kurių vadovai taip pat vyko į JAV.
Rusijos muitinė ketvirtadienį sugriežtino iš Lietuvos gabenamų krovinių patikrą. Visi iš Lietuvos keliaujantys kroviniai tikrinami itin griežtai ir ilgai. Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ vadovas Algimantas Kondrusevičius ketvirtadienį kalbėjo, kad tokios patikrinimo procedūros iš Lietuvos gabenamiems kroviniams taikomos pirmą kartą.
Nuo rugpjūčio 30 d. Lietuvos ir Rusijos pasienyje taikomos nuodugnios patikros procedūros tik Lietuvoje registruotiems lengviesiems automobiliams. Užsienio reikalų ministerijos žiniomis, nuo rugsėjo 11 d. Rusijoje pradėti detaliai tikrinti ir kroviniai, kurių šalis siuntėja yra Lietuva. Dėl to Lietuvos vežėjai ir logistikos įmonės patiria finansinių nuostolių.
Anksčiau Rusija skelbė, kad eilės susidarė dėl muitinės kaltės ir dėl naujosios patikrinimo programos.
Anksčiau premjeras Algirdas Butkevičius yra išsakęs nuomonę, kad eilės Lietuvos – Rusijos pasienyje ir griežtesnė nei įprasta krovinių patikra Lietuvos pasienyje galėjo susidaryti dėl Lietuvos pirmininkavimo ES.
Anksčiau panašią Rusijos muitinės blokadą yra patyrusi Ukraina. Tuomet Rusijos atstovai net neslėpė, kad taip bandoma priversti Ukrainą įstoti į Kremliaus sukurtą Muitų sąjungą, o ne rinktis ES partnerystę.