Oro transporto sektorius patiria vis didesnį spaudimą iš vadinamųjų „skrydžių gėdintojų“ ir kovos su klimato kaita aktyvistų, kurie priekaištauja dėl didelio pramonės anglies pėdsako.
Prancūzijos vyriausybė ketina siūlyti Europos Sąjungai priimti naują oro transporto mokestį, kuris galėtų būti taikomas papildomo mokesčio už degalus ar bilietus forma, arba keičiant Europos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą.
„Gali būti apsvarstyti skirtingi mokesčių variantai, siekiant sustiprinti principą „moka teršėjai“, o Prancūzija mano, kad minėti mokesčiai turėtų būti įvertinti ir turi būti rastas geriausias būdas tai padaryti“, – trečiadienį pranešė šaltinis.
„Atsižvelgdama į klimato iššūkių mastą, Prancūzija mano, kad turime žengti toliau ir greičiau“, – pridūrė šaltinis.
Jungtinių Tautų Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija apskaičiavo, kad komerciniams skrydžiams tenka 2 proc. viso pasaulio išmetamo anglies dioksido kiekio, o ES duomenys rodo, kad tai yra taršiausia transporto rūšis skaičiuojant taršos kiekį vienam kilometrui.
Visgi oro linijų pramonės organizacijos IATA vadovas Alexandre‘as de Juniacas gynė savo narius kasmetiniame organizacijos susitikime, kuris įvyko šią savaitę Pietų Korėjos.
A.de Juniacas pripažino, kad sektorius spaudžiamas veikti, tačiau pareiškė, kad visuomenė nežino apie pramonės dedamas pastangas, įskaitant tokias priemones, kaip naujų degalus taupančių lėktuvų ir biokuro naudojimas.
Jis taip pat sukritikavo naują „žaliųjų mokesčių“ idėją, kuriuos, pasak pareigūno, paprastai renka vyriausybės ir panaudoja ne aplinkosaugos tikslais.
Tikėtina, kad pramonė priešinsis visiems naujiems mokesčiams Europoje, nes jai jau taikoma ES prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistema, o nuo 2020 metų įsigalios naujas pasaulinis mechanizmas, vadinamoji Tarptautinei aviacijai skirta išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistema (CORSIA).
Pastaraisiais metais daugėja kvietimų atsisakyti skrydžių augant visuomenės informuotumui apie klimato kaitos keliamus pavojus.
Švedijoje išpopuliarėjo žodis „Flygskam“, arba „skrydžių gėda“, reiškiantis kaltę, kuri jaučiama dėl skrydžių poveikio aplinkai, ir vis daugiau jaunų švedų pasirenka keliauti traukiniais, kad nejaustų sąžinės priekaištų.
Judėjimo priešakyje stovi 16 metų švedų aktyvistė Greta Thunberg, kuri atsisako skraidyti lėktuvais ir šiais metais į Pasaulio ekonomikos forumą Davose keliavo traukiniu.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat siekia nuveikti daugiau ekologijos išsaugojimo labui, praėjusiais metais patyręs gėdinantį populiaraus aplinkos ministro atsistatydinimą, kuris apkaltino valstybės vadovą neveikimu.
Tuo tarpu Prancūzijos žaliųjų partija gavo daugiau balsų praėjusį mėnesį vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose ir tapo trečiąja partija pagal gautų vietų skaičių po E.Macrono centro partijos „Respublika, pirmyn!“ (Le Republique En Marche, LREM) ir kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinio sambūrio“ (Rassemblement national) partijos.
Visgi E.Macrono galimybės įtikinti savo ES partnerius priimti naujus mokesčius ne visada būna sėkmingos – pavyzdžiui, Prancūzijos prezidentui nepavyko įtikinti ES įvesti naują mokestį interneto ir technologijų milžinėms, tokioms kaip „Apple“ ir „Amazon“, viso bloko mastu.