Pensijų pertvarka, kurią šią savaitę pristatė ministras pirmininkas Edouardas Philippe'as, sujungtų atskiras Prancūzijoje galiojančias 42 pensijų sistemas, įskaitant ankstyvo išėjimo į pensiją sistemas, taikomas traukinių mašinistams, dokų darbininkams ir kelių kitų profesijų atstovams, į vieną schemą, pagal kurią Prancūzijos gyventojai būtų priversti dirbti ilgiau.
E.Philippe'as ypač supykdė profesines sąjungas, pasiūlydamas sumažinti išmokas žmonėms, kurie pasinaudotų galimybe išeiti į pensiją sulaukę 62 metų, o ne 64 metų, nuo kada pradedamos mokėti išmokos.
Streikas sekmadienį vėl smarkiai sutrikdė traukinių eismą, o Paryžiuje viešasis transportas beveik sustojo, nes veikė tik dvi iš 16 miesto metropoliteno linijų, tuo metu dauguma nacionalinės geležinkelių operatorės paslaugų buvo atšauktos.
Profesinės sąjungos paskelbė trečiąją masinių protestų dieną antradienį ir tikisi, kad į gatves išeis dešimtys tūkstančių žmonių.
Streiko organizatoriai tikisi pakartoti 1995 metų įvykius, kai centro dešiniųjų vyriausybė buvo priversta atsisakyti pensijų reformos po tris savaites trukusių metropoliteno ir geležinkelio darbuotojų streikų prieš pat Kalėdas.
Tuo metu verslo atstovai nerimauja, kad užsitęsę trikdžiai lems didelius nuostolius per svarbiausias metų šventes, o keliautojai baiminasi, kad žlugs jų kelionių planai.
Būgštavimai dėl kelionių Kalėdų laikotarpiu
E.Philippe'as interviu dienraščiui „Le Parisien“ sakė, kad prancūzai, kurių dauguma Kalėdų laikotarpiu keliauja pas savo artimuosius, nesitaikstytų su situacija, jei negalėtų nuvykti pas giminaičius.
„Kalėdos – svarbus metas, – kalbėjo jis. – Nemanau, kad prancūzai susitaikytų, jei iš jų jis būtų atimtas.“
Premjeras perspėjo profesines sąjungas „prisiimti savo atsakomybes“.
Visgi jis stengėsi sumenkinti 11 dienų trunkančio streiko mastą, nors jis paveikė mokyklas, pagrindinius uostus ir naftos perdirbimo įmones, taip pat sumažino parduotuvių ir restoranų klientų srautus.
„Viskas nėra visiškai užblokuota, bet tai erzina“, – teigė E.Philippe'as.
Jo vyriausybė tvirtina, jog pensijų reforma būtina tam, kad dabartinė sistema, kuri yra palankesnė viešojo sektoriaus darbuotojams, taptų sąžiningesne ir tvaresne.
Tačiau savaitraščio „Le Journal du Dimanche“ atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. prancūzų palaiko streikuojančius darbuotojus arba juos užjaučia. Prieš gruodžio 5-ąją prasidedant streikui tokią nuomonę turėjo 46 proc. respondentų.
Tik 30 proc. apklaustųjų griežtai nepritarė streikui.
Traukinių mašinistai žada tęsti streiką, kol naujo pensijų plano bus atsisakyta.
„Jei vyriausybė nori, kad konfliktas baigtųsi prieš šventes, jie turi visą ateinančią savaitę priimti išmintingą sprendimą ir atšaukti taškais paremtą pensijų planą“, – naujienų agentūrai AFP sakė griežto kurso besilaikančios mašinistų profesinės sąjungos „CGT-Cheminots“ generalinis sekretorius Laurent'as Brunas.
„Labai paprasta“
Nuosaikioji profesinė sąjunga CFDT parėmė streiką vyriausybei pareiškus, kad asmenys, kurie išeis į pensiją nesulaukę 64 metų, negaus pilnos pensijos.
„Labai paprasta: tam, kad CFDT pakeistų savo nuomonę dėl šio įstatymo projekto, vyriausybė privalo atšaukti [didesnį pensinį] amžių“, - „Le Journal du Dimanche“ sakė CFDT lyderis Laurent'as Bergeris.
Tačiau L. Bergeris, bendros pensijų sistemos šalininkas, pakartojo esąs atviras dialogui.
„Turime išeiti iš šios aklavietės“, – tvirtino jis.
E.Philippe'as savo ruožtu griežtai pareiškė, kad jo „durys yra atviros“ profesinėms sąjungoms, su kuriomis jis planuoja toliau derėtis ateinančią savaitę. Premjeras pabrėžia, kad vyriausybė laikysis savo pozicijos.
Interviu leidinio „Le Parisien“ sekmadienio numeriui jis sakė remiantis pensijų reformos architektą Jeaną-Paulį Delevoye, kuris susidūrė su kaltinimais dėl interesų konflikto.
Savo vėliausioje pajamų deklaracijoje J.-P.Delevoye nenurodė kelių papildomų pareigų, kurias užėmė atėjęs dirbti į vyriausybę.
Prancūzijos konstitucija numato, kad vyriausybės nariams draudžiama užsiimti jokia kita profesine veikla, išskyrus jų oficialias pareigas.
Nors dauguma J.-P.Delevoye postų buvo labdaros organizacijų tarybose, jam teko grąžinti kelias dešimtis tūkstančių eurų, gautų už darbą dviejuose postuose. Dabar J.-P.Delevoye jau pasitraukė iš tų pareigų.
E.Philippe'as sakė „visiškai tikintis Jeano-Paulio Delevoye gerais ketinimais“.
