Vyriausybė skelbia, kad europinė vėžė Kauną pasieks jau rudenį – šiuo metu yra atlikta daugiau nei 90 proc. numatytų darbų. Premjeras neabejoja, kad projektas bus įgyvendintas laiku ir sukritikavo teismų sprendimus vertinant verslininkų skundus dėl viešųjų konkursų.
Aš, kaip baigęs Vilniaus Gedimino technikos universitetą, galiu pasakyti, kad tai prasilenkia su bet kokia logika ir nenoriu kaltinti teismų, bet kai kada nesuprantu jų sprendimų.
„Jokių abejonių nėra, kad projektas bus laiku įgyvendintas, – kalbėjo A.Butkevičius prieš sėsdamas į traukinį. – Abejonių truputį kelia tik kai kurie ūkio subjektų trukdymai po Viešųjų pirkimų komisijos priimtų sprendimų. Jau ir Lietuvoje yra tokių atvejų, kai tam tikros įmonės skundžiasi teismams, kad sustabdytų viešąjį konkursą. Netgi tos, kurios nedalyvavo konkurse. Jos prašo projektą išskaidyti į technologines dalis. Aš, kaip baigęs Vilniaus Gedimino technikos universitetą, galiu pasakyti, kad tai prasilenkia su bet kokia logika ir nenoriu kaltinti teismų, bet kai kada nesuprantu jų sprendimų.“
„Rail Baltica“ tai didžiausias Lietuvos transporto infrastruktūros projektas nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų, kokybiška geležinkelio linija sujungsiantis Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir, pasitelkus geležinkelio keltą, Suomiją.
Jau ir Lietuvoje yra tokių atvejų, kai tam tikros įmonės skundžiasi teismams, kad sustabdytų viešąjį konkursą.
„Ši vėžė labai reikalinga ir reikšminga tarptautiniam kontekste. O kartu su jau pastatytu Kauno intermodaliniu terminalu „Rail Baltica“ taps sinergijos pavyzdžiu. Neabejoju, kad užbaigtas projektas leis mums tapti konkurencingesniais logistikos srityje, Lietuva galės perkrauti daugiau krovinių ir tai darys kur kas greičiau“, – sakė A.Butkevičius.
Iki Kauno statomas „Rail Baltica“ ruožas yra krovinių vežimo koridoriaus „North sea-Baltic“ dalis. Sukūrus reikiamą infrastruktūrą – kelius, terminalus, logistikos centrus – bus galimybė intensyvinti linijos veiklą. Projektas leis plėsti krovinių pervežimo ir logistikos bei turizmo verslus, ekonominis gyvenimas taps intensyvesnis ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose. Bus sudarytos visos sąlygos integruotis į tarptautinį transporto tinklą.
Projektas jau dabar sulaukia nemažo įvairių šalių kompanijų dėmesio – juo domisi verslininkai iš Kinijos, Turkijos, Skandinavijos šalių, Vokietijos ir kitų valstybių.
Apie egzistuojantį potencialą byloja ir tai, kad šiuo metu automobilių keliais Lenkijos ir Lietuvos sieną kerta apie 20 mln. tonų krovinių ir 2-3 mln. keleivių per metus. Geležinkeliais vežama tik 0,5 mln. tonų krovinių ir maždaug 15-20 tūkstančių keleivių.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ į „Rail Baltica“ projektą investavo jau beveik 110 mln. eurų nuosavų lėšų. Tai sudaro apie 37 proc. visų šiuo metu į „Rail Baltica“ statybas nuo Lenkijos-Lietuvos valstybių sienos iki Kauno investuotų lėšų. Viso projekto vertė siekia apie 380 mln. eurų.
