Klausimas dėl bendro projekto „Rail Baltica“ sukėlė daugiausia klausimų šiame susitikime. Baltijos Ministrų Taryboje tartasi dėl tarpvyriausybinės sutarties, bendros įmonės kūrimo ir kreipimosi į Europos Sąjungos institucijas dėl projekto finansavimo. Premjeras dar kartą pabrėžė Vilniaus įtraukimo į projektą svarbą.
„Norėčiau pabrėžti, kad Lietuva suinteresuota ir tvirtai įsipareigojusi įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą. Ekspertai intensyviai dirba tam, kad būtų išspręsti visi klausimai. Norėčiau pažymėti, kad labai svarbu pateikti bendrą Baltijos valstybių paraišką CEF (Connecting Europe Facility) iki 2016 metų. Projektas turėtų būti naudingas visoms dalyvaujančioms valstybėms. Lietuva yra viena iš dalyvaujančių šalių. Todėl labai svarbu pabrėžti, kad, kaip kad sutarėme Bendroje deklaracijoje, Vilniaus jungtis turi būti traktuojama kaip integrali „Rail Baltica“ geležinkelio ir jo infrastruktūros vystymo dalis“, – sakė premjeras. Susisiekimo ministrai šią deklaraciją pasirašė 2013-ųjų rugsėjį.
Premjeras taip pat pabrėžė, jog AECOM studijoje, kuriai ministrai pirmininkai pritarė 2011 metais, iškeltas projekto tikslas – sujungti visas Baltijos šalių sostines, tad turi būti įtrauktas ir Vilnius, tik tuomet projektas turės teigiamą poveikį viso Baltijos regiono ekonominiam augimui.
Remiantis AECOM studija, rekomenduota, jog raudonosios trasos pasirinkimas „Rail Balticai“ būtų tiriamas toliau, detalios išlaidų ir naudos analizės forma ieškant perspektyviausios išeities, kokiu būdu į projektą būtų galima įtraukti Vilnių.
„Mes ketiname parengti ekonominio naudingumo studiją, kuria galėsime pasinaudoti sprendžiant, kaip į projektą integruoti Vilnių“, – sako premjeras.
Kaip rašoma Vyriausybės pranešime, BMT premjerai sutarė, kad Vilniaus klausimas nėra kliūtis tolesniam projekto įgyvendinimui, toliau bus sprendžiami techniniai klausimai ir rengiami dokumentai ES finansavimui gauti.
