– Kalbant apie baudą „Lietuvos geležinkeliams“, vyriausybė teigia, kad neturėjo laiko ištaisyti klaidų, bet eurokomisarė pareiškė, jog iki paskutinės minutės laukė Lietuvos pasiūlymo. Kodėl Lietuva pasirinko baudą?
– Pradėčiau nuo priešistorės. Dabar jau aišku, kad buvo padaryta klaida, dėl to nebegalime abejoti. Tačiau ir ankstesnė vyriausybė, ir, ko gero, dalis „Lietuvos geležinkelių“ šių metų pradžioje mėgino neigti tą klaidą, slėpti problemą. Tiek ankstesnė, tiek dabartinė vyriausybė demonstravo nesugebėjimą bendrauti su Europos Komisija.
Dabar nuostoliai fiksuoti, įvardyti, fiksuotas ir pažeidimas. Dabartinis tikslas yra sumažinti žalą finansams ir reputacijai, išvengti sniego gniūžtės efekto – delspinigių, didelių teisinių išlaidų ir galimų potencialių ieškinių.
Deja, matome, kad ir ši vyriausybė neskuba ieškoti sprendimų, bet jų reikės.
Deja, matome, kad ir ši vyriausybė neskuba ieškoti sprendimų, bet jų reikės. Nebegalima naudoti metodo, kai mėginama vengti, viešai meluoti, kad viskas yra ir bus gerai. Kaip minėjau, tikslas yra sumažinti žalą finansams ir reputacijai, tai reikia spręsti.
Matome, kad, besikeičiant valdžioms, seimams ir vykstant periodiniams valstybės tarnybos draskymams, mes prarandame gebėjimus bendrauti tiek su tarptautinėmis institucijomis, tiek su EK, prarandama institucinė atmintis, nes išvaikomi žmonės, specialistai, o naujų nėra kur rasti. Šį fenomeną mes matome vis labiau atsikartojantį ir dabar.
Vien tik nusiųsti atsakymą kovo gale, o vėliau su komisare nebendrauti ir atsakymo laukti pasyviai, negalima buvo sau leisti.
Todėl vien tik nusiųsti atsakymą kovo gale, o vėliau su komisare nebendrauti ir atsakymo laukti pasyviai, negalima buvo sau leisti. Dabar taisyti nebėra ką, dabar galime tik mėginti sumažinti potencialią papildomą finansinę žalą ir žalą reputacijai. Sprendimus vyriausybė turi priimti kuo greičiau, kad nereikėtų mokėti delspinigių, kad nereikėtų perteklinių teisinių išlaidų advokatams, kuriems, matyt, labai norėtųsi dar užsidirbti, nes per metus delspinigiai gali siekti 3 mln. eurų. Taigi reikia labai greitai tuos sprendimus daryti.
– Bet EK sako, kad sprendimas galėtų būti – atstatyti geležinkelį ar įmonę išskaidyti.
– Manau, kad mūsų geopolitinėje situacijoje įmonės skaidymas kirstųsi su nacionalinio saugumo reikalais. Tai mėginame visi – ir aš, ir ministras – išaiškinti komisarei. Bėgius atstatyti greičiausiai reikės. Baudos sumažinti EK nebegali, tai galima daryti tik kvestionuojant patį skaičiavimo modelį ir formulę per teismus. Kokį variantą pasirinks vyriausybė, žiūrėsime, bet bauda iš EK pusės jau nebegali būti sumažinta.
– Tačiau turėtų būti atsakingi asmenys, kurie priėmė sprendimą išardyti 19 km geležinkelio ruožą į Latviją. Bet panašu, kad bauda bus mokama valstybės lėšomis.
– Deja, tiesioginės atsakomybės negalima pritaikyti, nes atsakomybę turėjo prisiimti ir politikai, ir, žinoma, buvę „Lietuvos geležinkelių“ vadovai. Bet jos neprisiima ir mėgina aiškinti, kad visi kiti kvaili ir neteisūs. Taigi, deja, mokėti mums reikės patiems.
Tai labai didelė pamoka, nes tokių atvejų gali būti ir daugiau. Mes vis labiau įsisukame į europinių lėšų panaudojimą ir, jei tai darome neskaidriai, jei yra korupcijos atvejų, jei yra panaudota ne pagal taisykles, Lietuvai reikės grąžinti. O grąžinti turės valstybės biudžetas. Todėl reikia galvoti apie tam tikros sugriežtintos atsakomybės įvedimą, gal iš dalies ir suasmenintos.
Be jokios abejonės, tai pirma didžiulė pamoka, labai skausminga ir galinti kainuoti dar brangiau, jei negebėsime dabar suvaldyti to sniego kamuolio efekto, nes vien tik neigimas ir pirštais badymas į kitą pusę, jau baigėsi: nuostoliai fiksuoti, pažeidimas įvardytas, bauda paskirta. Galime tik mėginti kvestionuoti formulę, bet visa kita kvestionuoti jau pavėlavome.