„Kol kas sprendimą pasakyti sudėtinga, bet tikrai galima ieškoti. Kaip vienas iš pavyzdžių buvo, kad net „Lietuvos geležinkeliai“, kuriems pagal funkciją tarsi tai galėtų būti, galėtų tapti vienu iš dalininku“, – Utenoje žurnalistams sakė P.Mačiulis.
Anot Gitano Nausėdos patarėjo, „siauruko“ situacija buvo aptarta antradienį prezidento ir jo patarėjų komandos pokalbyje su Utenos regiono merais.
Jis pabrėžė, kad tai yra „tik vienas iš sprendimo variantų“, o sprendimas galimas tik įvertinus visus argumentus ir surinkus daugiau informacijos apie įstaigos padėtį.
Aukštaitijos siaurasis geležinkelis pastaruoju metu nuo 360 tūkst. iki 200 tūkst. eurų sumažėjus valstybės dotacijai teigia patiriantis didelių finansinių sunkumų: susikaupė skolos, darbuotojai du mėnesius negauna algų.
Įstaigą šiuo metu valdo du dalininkai – Anykščių savivaldybė ir Susisiekimo ministerija.
Kaip skelbė LNK televizija, Susisiekimo ministerija žada gruodį darbuotojų algoms skirti apie 50 tūkst. eurų vienkartinę dotaciją.
Siaurasis geležinkelis šiemet mini 120-ąsias metines, juo organizuojami reguliarūs ir užsakomieji reisai.
Siaurojo geležinkelio linija Aukštaitijoje nutiesta XIX amžiaus pabaigoje. 2001 metais „siaurukas“ nustojo veikti kaip susisiekimo priemonė ir tapo turizmo objektu. 2003 metais dalis šio komplekso objektų paskelbta kultūros paminklais.
Dabar siaurojo geležinkelio ruožas yra beveik 70 km ilgio. Siauruku galima nuvykti nuo Panevėžio iki Rubikių Anykščių rajone.
