Antradienį Susisiekimo ministerija pristatė Lietuvos aviacijos gaires iki 2030 m. Iš viso paskelbta dešimt pagrindinių tikslų.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigė, kad iki 2030 m. norima, kad iš Lietuvos galima būtų skraidyti 150 krypčių. Šiuo metu krypčių skaičius nesiekia 100.
Ministras minėjo, kad tam bus išnaudojamos visos ES galimos pagalbos schemos, tačiau naujos aviacijos bendrovės šiam tikslui pasiekti kurti nežadama. Primename, kad per pandemiją buvo pasirodę kalbų, kad Lietuva Estijos pavyzdžiui galėtų įkurti virtualias oro linijas – nuomoti paslaugas iš didesnių vežėjų, tačiau skrydžius administruoti ir rinkodarą vykdyti kaip atskirai įmonei.
Vietoje to valstybė norėtų ir toliau plėtoti vieną praktikoje jau pritaikytą priemonę – tiesiogiai remti skrydžius. Šiuo metu Lietuva dotuoja maršrutą Vilnius – Londono Sitis, tačiau platesniam tokio įrankio išnaudojimui trukdo ES įstatymai.
M.Skuodis teigė, kad Lietuva ir toliau spaus ES peržiūrėti maršrutų rėmimo politiką.
„Turime ne vieną bendramintį ES. Valstybė norėtų remti skrydį į vieną ar kitą lokaciją, jis atsipirktų. Viena vertus, privatus sektorius nepasiūlo tokio skrydžio, kita vertus, valstybė negali remti, nes tai būtų valstybės pagalba ir konkurencijos iškraipymas“, – dabar galiojančią tvarką aiškino ministras.
Tarp naujų planuojamų krypčių būtų ir jungiamieji skrydžiai su pagrindiniais Europos ekonominiais centrais, ir naujos turistinės kryptys.
Naujo oro uosto iki 2030 m. nestatysime, plėsime esamus pajėgumus
Iki 2030 m. žadama praplėsti esamų oro uostų keleivių aptarnavimo pajėgumus. Tam iki 2024 m. turėtų būti užbaigtas naujas Vilniaus oro uosto terminalo projektas, o Kaune iki 2025 m. planuojamas keleivių terminalo išplėtimas.
„Tikslas yra padidinti galimybes oro uostui aptarnauti maždaug dvigubą oro srautą nei dabartiniai pajėgumai“, – apie Vilniaus oro uostą kalbėjo ministras.
M.Skuodis pridūrė, kad naujo oro uosto statybų klausimas nėra ne tik šios, tačiau ir būsimos Vyriausybės sritis. Apie tokį oro uostą buvo kalbama praėjusios Vyriausybės kadencijoje, jam jau buvo parinkta preliminari vieta, netoli Kaišiadorių rajone esančio Žaslių miestelio.
„Visoje aviacijos bendruomenėje esame sutarę, kad dabar pagrindinis tikslas yra plėsti tai, ką turime Vilniuje, Kaune. Kada mes pasieksime pajėgumų ribas, jeigu bus toks poreikis, tikriausiai plėtrą toliau statyti Kaune“, – kalbėjo M.Skuodis.
Jis pridūrė, kad jei 2030 m. bus matoma, kad poreikis naujam oro uostui yra, prie šio klausimo būtų grįžta. Vis dėlto M.Skuodis pabrėžė matantis būtent Kauno oro uosto plėtrą kaip geresnę alternatyvą nei naujo oro uosto statyba.
Reaguojant į dabartinę Europos saugumo situaciją, visus Lietuvos oro uostus bus siekiama pritaikyti ir karinėms reikmėms.
Sieks didinti grąžą valstybei
Antrasis pristatytas Lietuvos aviacijos sektoriaus iki 2030 m. tikslas – Tarptautinės aviacijos transporto asociacijos (IATA) pasiekiamumo reitinge pakilti 10 pozicijų į 85 vietą.
„Čia yra ne tik skrydžių krypčių skaičius, čia yra ir paslaugų kokybė, atspindinti bendrą situaciją aviacijos srityje“, – kalbėjo ministras.
Lietuvos aviacijos sektorius, pagal pristatytas gaires, iki 2030 m. turėtų generuoti apie 5 proc. šalies BVP. Šiuo metu ši dalis sudaro apie 3 proc.
Ketvirtasis tikslas atsiremia į ekologiją – norima, kad Lietuvos oro uostų veikla būtų neutrali klimatui, o viso aviacijos sektoriaus poveikis aplinkai būtų sumažintas. Tam turėtų padėti į vieną tinklą sujungti Baltijos šalių geležinkeliai – trumpiems atstumams, pavyzdžiui, į Rygą ar Varšuvą bus siekiama suteikti prioritetą.
Su šiuo tikslu susilieja ir penktasis – norima, kad bent 6 proc. Lietuvoje į orlaivius tiekiamų degalų būtų tvarūs. „Manau, kad Europoje ambicijos bus didesnės“, – kalbėjo M.Skuodis.
„Šeštasis tikslas – sujungti Kauno ir Vilniaus oro uostus „Rail Baltica“ geležinkeliu. „Rail Baltica“ turėtų būti tokia, kad keliaujant į oro uostą, [keleivis] galėtų įsičekinti Kaune arba atvirkščiai, ir atvykus į oro uostą nereikėtų saugumo patikrų. Tada būtų visiškai kito lygio paslaugos“, – kalbėjo M.Skuodis.
Septintasis keliamas tikslas – Lietuvai tapti lėktuvų remonto paslaugų (MRO) lydere Baltijos regione.
Iki 2030 m. Lietuvoje norima įveiklinti moderniausias esamas ir būsimas aviacijos technologijas. Tai apimtų įvairių rūšių skaitmenizavimą ir komercinių dronų naudojimo komercializavimą.
Devintasis tikslas aktualiausias Lietuvos aviacijos verslui – norima suteikti daugiau galimybių veikti JAV ir kitose prioritetinėse rinkose. Kitais metais norima atverti JAV oro erdvę Lietuvoje registruotiems orlaiviams. Ministro teigimu, tuo pasinaudoti galėtų bent trys Lietuvoje registruotos bendrovės.
Paskutinis tikslas – siekti didesnio Lietuvos aviacijos verslo įtraukimo į aviacijos politikos formavimo procesus.
Šie tikslai yra pristatyti viešam svarstymui, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad prie jų rengimo prisidėjo visi svarbiausi partneriai, sutarimas dėl esminių gairių jau yra beveik pasiektas, 15min sakė šaltinis.
Pastarąjį kartą Lietuvos aviacijos vystymo strategija buvo parengta dar 2006 m.
