„Tai yra neįmanoma – tiltai, suprojektuoti pagal sovietines apkrovas, negali atlaikyti šiuolaikinėse projektavimo normose reglamentuojamų apkrovų ir jų sukeliamo poveikio. Paprastai kalbant, tai tas pats, kaip iš seno Opelio padaryti naują Ferrarį. Šią problemą turime spręsti ir nedelsiant”, – „Kelių forumo“ diskusijoje kalbėjo Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros profesorius dr. D.Bačinskas.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius TECH) profesorius pažymėjo, kad Lietuva turi šiek tiek daugiau nei trejus metus darniųjų europinių standartų adaptavimo sprendiniams priimti. Šie sprendiniai privalės būti taikomi šalyje eksploatuojamų tiltų ir kitų infrastruktūros statinių laikomosios galios ir kitų tinkamą eksploataciją užtikrinančių parametrų vertinimui. Tai numato pagal ES direktyvas nuo 2027 metų rugsėjo Lietuvoje įsigaliosiantys naujos kartos Eurokodų reikalavimai.
„Tai reiškia, kad po trejų metų atliekant kapitalinį seno tilto remontą jau bus privaloma laikytis naujų europinių normų. Žinant, kaip stipriai išaugo daugelio senų tiltų apkrovos, tai gali būti nemenkas iššūkis, o infrastruktūros savininkui, norint suremontuoti ir toliau saugiai eksploatuoti tiltą, reikės labai realiai įsivertinti būsimas statinio apkrovas“, – pabrėžė prof. D.Bačinskas.
Tiltus, viadukus ir kitus statinius statančios ir remontuojančios bendrovės „Tilsta“ vadovas Eduardas Grinaveckas renginyje teigė, kad europinių standartų neatitinka apie 80 proc. Lietuvos tiltų, viadukų ir estakadų.
„Dauguma tiltų Lietuvoje buvo projektuojami ir statomi visiškai kitomis sąlygomis, nei dabar yra eksploatuojami, ir tai yra atsakymas, kodėl tiltai jau pradeda griūti ir, deja, grius ir toliau. Dėl tokių apkrovų gerokai sutrumpėjo ir statinių eksploatacijos ciklas. Jei statant tiltą sovietmečiu tikėtasi, kad jis tarnaus bent šimtą metų, tai realiai matome, kad pagal dabartines apkrovas statinys gali neatlaikyti nė 50 metų“, – pažymėjo „Tilstos“ vadovas.
Lietuvos automobilių kelių direkcijomis duomenimis, šalyje yra 109 blogos būklės tiltai ir viadukai.
E.Grinavecko žiniomis, pernai šalyje buvo tvarkoma šešiolika tiltų ir dešimt viadukų, šių metų planuose – 35-ių infrastruktūros statinių sutvarkymas.
„Taikant europinius standartus iki šiol suremontuota apie 20 proc. statinių. Tai nėra daug, tačiau galime pasidžiaugti, kad palyginus 2023 ir 2024 metų planus, yra matomas progresas“, – teigiamus pokyčius pastebi E.Grinaveckas, pabrėždamas finansavimo kelių sektoriui ir nuolatinės periodinės infrastruktūros statinių priežiūros didinimo šalyje svarbą.
