„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

R.Masiulis: estai ir latviai teisę vežti „Rail Baltica“ vėže gautų per biržą

Lietuvos susisiekimo ministras dar kartą pareiškė, kad nutiesus tris Baltijos šalis ir Lenkiją sujungsiantį greitąjį europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“, Lietuva jo infrastruktūros valdymo neperleis jokiai kitai valstybei. Tačiau Roko Masiulio teigimu, turi būti sukurtos aiškios taisyklės, kad visų trijų šalių vežėjai turėtų vienodas teises naudotis geležinkelio pajėgumais.  
Rokas Masiulis
Rokas Masiulis / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

„Dėl infrastruktūros valdymo diskutavom, kad turi būti aiškios taisyklės, kaip tie pajėgumai geležinkelio bus dalijami, kad latviai, estai turėtų tokias pat teises, kaip lietuviai, nes jų nuogąstavimas yra, kad lietuviai neuždarytų kelio į šiaurę. (...) Aišku, geležinkelių valdymo kitai valstybei mes tikrai negalime atiduoti, bet mes pasiruošę sutikti su bet kokiu skaidriu mechanizmu“, – BNS sakė R. Masiulis, ketvirtadienį pavakarę Panevėžio rajone susitikęs su nauju Latvijos transporto ministru Taliu Linkaičiu.

Pasak R. Masiulio, latviai ir estai galbūt sutiktų, kad „Rail Baltica“ valdytų viena kompanija, tačiau jie esą nuogąstauja, kad lietuviai gali trukdyti vežti jų krovinius, neva todėl Lietuva nestato „Rail Balticos“ į šiaurę nuo Kauno: „Bet mes esam toliausiai pažengę, tai mes savo veiksmais bandom įrodyti, kad čia blogos valios nėra“.

Komentuodamas modelį, kaip galėtų būti dalijami geležinkelio pajėgumai, Lietuvos susisiekimo ministras teigė, kad tai galėtų būti birža ar elektroniniai aukcionai.

„Kaip, pavyzdžiui, energetikoje, dujų vamzdis irgi vienas, bet estai laisvai rezervuoja pajėgumą ir plaukia dujos į Estiją, yra kompiuterinė biržos sistema – tą patį ir čia galima daryti, kad nebūtų jokių rizikų. Gali būti elektroniniai aukcionai, gali būti ir geležinkelių birža, kuri išdėliotų, kas kada pirmumo eile važiuoja“, – aiškino R. Masiulis.

„Teisine prasme atiduoti valdyti geležinkelį mes negalime – mes nesutiksime, kad kitos šalys ateitų, nes tai nacionalinio saugumo klausimai“, – pridūrė jis.

R. Masiulis pabrėžė, kad Lietuva nepasirašys specialios sutarties, jei tokia bus inicijuojama, pagal kurią geležinkelio valdymas būtų perduodamas kitai šaliai.

Anot ministro, Europos Komisija žino tokią Lietuvos poziciją: „EK svarbu, kad traukiniai netrukdomai važiuotų per visas Baltijos šalis, mes tai sutinkame garantuoti, bet reikia rasti būdų, kaip neatiduoti valdymo“.

R. Masiulis dar 2017 metų spalį pareiškė, kad „Rail Baltica“ infrastruktūra šalies teritorijoje turi priklausyti valstybei, o ne bendrai įmonei „RB Rail“. Tuomet ministras sakė tikintis, kad tokios pat pozicijos laikysis ir Latvija bei Estija.

Tuomet trys Baltijos šalys kartu su EK Transporto ir mobilumo Generalinio direktorato atstovais sutarė sukurti projekto įgyvendinimo tobulinimo grupę – ji siūlytų, kaip geriau koordinuoti veiksmus.

Ankstesnė bendros įmonės „RB Rail“ vadovybė ne kartą yra deklaravusi siekį valdyti būsimą „Rail Baltica“ infrastruktūrą, kuri pagal Lietuvos įstatymus turi strateginę reikšmę šalies saugumui.

R. Masiulis teigė dedantis daug vilčių į naują „RB Rail“ vadovą suomį Timo'ą Riihimakį – jis pareigas pradės eiti nuo kovo 11 dienos.

Nutiesus 700 kilometrų ilgio geležinkelį nuo Kauno iki Talino, kelionė iš Vilniaus į Taliną truks 4,5 valandos, o iki Rygos - 2 valandas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų