R.Masiulis atskleidė, kad Lietuvos transporto sektorius smarkiai auga ir užima vis didesnę viso bendrojo vidaus produkto dalį – šiuo metu jis sudaro 14 proc. viso Lietuvos BVP. Palyginti, Europos Sąjungos vidurkis yra 5 proc.
Ministro teigimu, tai lemia Lietuvos geografinė padėtis – „dovana, kuria turime pasinaudoti“.
„Uostuose situacija irgi gera. Turime 8 proc. augimą, turime papildomus 8 proc. jau už pirmus du mėnesius. Stebimės, nesitikėjom tokio augimo. Lietuvos pramonė labai orientuota į eksportą, ir daug jo vyksta per uostą“, – konferencijoje kalbėjo R.Masiulis.
Jo teigimu, transporto sektoriuje laukia daug didelių ir svarbių projektų, pavyzdžiui, „Rail Baltica“, jūrų uosto vystymas, be to, aviacijos plėtojimas.
„Vilniaus oro uostas jau beveik pasiekė 5 mln. keleivių. Tai yra ta riba, po kurios oro uostas tampa labai įdomus aviacijos bendrovėms. Vilniui nedaug trūksta iki tų 5 mln., šiemet pasieks“, – aiškino R.Masiulis.
Be to, ministro teigimu, reikia rasti aiškesnį kelių finansavimo modelį. „Galėčiau vardinti daugybę projektų, kuriems šiandien nėra lėšų. Kelių palaikymas taip pat sumažintas dėl lėšų trūkumo“, – dėstė jis.
Pavyzdžiui, nėra vystomas „Via Baltica“ projektas į šiaurę – vyksta tik plėtros į pietus darbai.
Ministro teigimu, norint pritraukti daugiau lėšų į kelių statybą, reikėtų pakeisti Lietuvos automobilių kelių direkcijos statusą į valstybės įmonę, nes tokiu atveju ji galėtų skolintis ir įvesti elektroninės rinkliavos (angl. e-toll) sistemą.
„Už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą bus sąžiningai sumokėta. Galėsime surinkti papildomai 70 mln. eurų. Mūsų transportininkai tam neprieštarauja, nes jie dažniausiai Lietuvoje važiuoja trumpus atstumus, o moka vinjetės kainą tokią, lyg važinėtų visą laiką. Tikimės, kad pavasario Seimo sesijoje projektas bus priimtas“, – dėstė R.Masiulis.
Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuva turėtų aktyviai vystyti 5G: „Norime, kad Lietuva būtų tarp pirmaujančių šalių, kurios dalyvauja projekte. Norime, kad interneto ryšys būtų kiek įmanoma greitesnis, norime perkelti direktyvas ir sumažinti kainas. Manome, kad tai turi didelę perspektyvą. (…) Mes turime pakeisti savo įstatymus ir taisykles, kad skatintume šią sritį.“
Kitas projektas, kuriam reikės finansavimo, yra žvyrkelių asfaltavimas. Planuojama artimiausiu laikotarpiu išasfaltuoti maždaug tūkstantį kilometrų kelių. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 7 tūkst. kilometrų žvyrkelių.
„Jeigu neišasfaltuosim žvyrkelio, niekas nenorės gyventi provincijoje. Jeigu norime išlaikyti regionus, reikia padaryti bent minimalų planą“, – kalbėjo R.Masiulis.
