„Optimistiškai tikiuosi balandį, bet gali atsitikti ir gegužę. Aš esu pavedęs Klaipėdos jūrų uostui, kuris yra Šventosios jūrų uosto šeimininkas, supažindinti visas suinteresuotas institucijas su parengtu planu, statybos leidimais, visa dokumentacija, kaip norima atstatyti uostą, miestelį, gatves ir visa kita. Norime surinkti institucijų ir savivaldybių nuomones ir pasiūlymus“, – BNS sakė Rimantas Sinkevičius.
Ministro teigimu, kadangi Šventosios uostas neužsiims krova, o tarnaus kaip sporto, turizmo ir žvejybos uostas, Europos Sąjunga (ES) jo statyboms lėšų skirti negali.
„Už turizmą ir sportą atsako Ūkio ministerija, už žvejus – Žemės ūkio ministerija, už laivybą – Susisiekimo ministerija, už miestelio vystymą ir plėtrą – Palangos miesto savivaldybė. Galvoju, kad visi turėtume kooperuoti lėšas, pastangas ir aiškiai susidėlioti galimus finansus, nes europinių pinigų iš transporto sektoriaus Šventosios uostui skirti nėra jokių galimybių, nes tai nėra transporto infrastruktūra“, – kalbėjo ministras.
Kreiptis į Vyriausybės strateginį komitetą dėl uosto statybų finansavimo nuspręsta po vasarį Klaipėdoje vykusio Šventosios uosto plėtros tarybos posėdžio.
Skaičiuojama, kad norint atstatyti uostą su molais, iškasant išorės reidą bei atliekant kitus etapus, reikėtų apie 70 mln. eurų.
Išgilintas ir išvalytas Šventosios uostas buvo atidarytas 2011-ųjų metų birželį, tačiau po kelių dienų jį teko uždaryti, kai įplaukos kanalas vėl buvo užneštas smėliu.
Dabar neveikiantį uostą valdo Klaipėdos uostas. Pokario laikais Šventojoje švartavosi nedideli žvejų laiveliai, jis buvo palaikomas pamario žvejų lėšomis. Uostas nuo Latvijos sienos nutolęs apie 6 kilometrus.