Baltijos šalys ketverius metus bendrovės veiklai skirs po 650 tūkst. eurų. Į „RB Rail“ stebėtojų tarybą kiekviena šalis delegavo po 2 savo atstovus. Laikinuoju bendrovės vadovu tapo Latvijos atstovas Edvinas Berinas.
Kelionių laikas sutrumpės
Projekto vertė vertinama nuo 13 iki 18 milijardų litų. Tikimasi, kad Europos Komisija kompensuos 85 proc. išlaidų.
Bendrovė įkurta po ilgų derybų ir ginčų. Pastaruoju metu didžiausi nesutarimai kilo dėl Vilniaus įjungimo į „Rail Baltica“ ruožą.
Lietuva reikalavo, kad tai būtų numatyta prašant finansavimo geležinkeliui, o Latvija ir Estija siūlė šį klausimą spręsti atskirai pradėjus projektą. Lietuvai pavyko išsireikalauti, kad Vilnius taptų „Rail Baltica“ dalimi.
Projekto vertė vertinama nuo 13 iki 18 milijardų litų. Tikimasi, kad Europos Komisija kompensuos 85 proc. išlaidų. „RB Rail“ bus atsakinga už projekto vykdymą. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje įkurtos atskiros įmonės, kurios bus „RB Rail“ akcininkėmis. Lietuvoje tai yra antrinė „Lietuvos geležinkelių“ įmonė „Rail Baltica statyba“, kuriai vadovauja Dainius Budrys.
Pasirašymo ceremonijos metu priminta, kad tai istorinis momentas, kuris itin svarbus visoms Baltijos valstybėms. „Po pasirašymo ministrai turės ilgas valandas važiuoti namo, tačiau jau po kelerių metų pakaks pereiti gatvę ir iš pastato, kuriame esame dabar, mes pateksime į geležinkelio stotį. Kelionė traukiniu truks akimirkas, lyginant su tuo, kiek mes užtrunkame dabar“, – kalbėjo pasirašymo ceremonijos vedėjas.
Šimtmečio projektas
„Rail Baltica“ yra didžiausias Baltijos šalių projektas per paskutinį šimtmetį.
Latvijos susisiekimo ministras Andris Matissas padėkojo visiems, kurie prisidėjo, kad „Rail Baltica“ idėja taptų kūnu. Pasak jo, tai radikaliai pakeis Baltijos šalių situaciją. „Rail Baltica“ yra didžiausias Baltijos šalių projektas per paskutinį šimtmetį.
„RB Rail“ prisidės ne tik prie ekonominio regiono saugumo stiprinimo, bet ir užtikrins didesnį šalių politinį savarankiškumą ir leis Lietuvai, Latvijai ir Estijai integruotis į Vakarų Europos geležinkelio sistemą. Pasirašymo ceremonijos metu primintas Baltijos kelias, kai žmonės rankomis sujungė kaimynines valstybes. Šį kartą tai bus padaryta europine geležinkelio vėže.
Antradienį įkurta bendrovė bus atsakinga už teisinių klausimų sprendimą, projekto rinkodarą ir vėliau valdys finansinius srautus, skirtus geležinkeliui tiesti. Stebėtojų taryba turės įvertinti su projektu susijusių išlaidų pagrįstumą. Nuo jos priklausys ir naujojo bendrovės vadovo pasirinkimas.
Sunkios derybos
Derybos buvo sunkios, tačiau labai gerai, kad pasiektas teigiamas rezultatas. Ačiū jums visiems, – teigė U.Palo.
„Esu laiminga būdama tokio istorinio momento liudininke. Derybos buvo sunkios, tačiau labai gerai, kad pasiektas teigiamas rezultatas. Ačiū jums visiems“, – teigė Estijos transporto ministrė Urve Palo.
Sutarties derinimo metu būtent Estijos ir Lietuvos atstovų nuomonės išsiskirdavo dažniausiai. Estijos iniciatyva bendrovės steigimas buvo atidėtas. Paklausta, kodėl taip atsitiko, U.Palo siūlė nesiknaisioti praeityje ir teigė, kad svarbiausia, jog sutartis pasirašoma dabar.
Pasak jos, Bendrovė turi pradėti veikti: „Turi būti kuo greičiau surinkta komanda. Privalome kuo greičiau paruošti paraišką ir kreiptis į Europos Komisiją. Turime paruošti verslo planą ir įvertinti projekto naudą. Tikiuosi po dešimties metų į Rygą nereikės skristi arba važiuoti automobiliu – galėsime naudoti patogiais traukiniais.“
Geopolitinis garantas
Įgyvendinę šį ambicingą projektą tapsime Europos geležinkelio dalimi. Tai padės mums spręsti ir geopolitinius klausimus, kurie vis iškyla šiame nestabiliame pasaulyje, – kalbėjo R.Sinkevičius.
Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius atkreipė dėmesį, kad reikia žiūrėti ne tik į projekto ekonominę naudą regionui: „Be pradžios niekada nebūna pabaigos. Džiaugiuosi, kad šiandien ta pradžia padaryta. Įgyvendinę šį ambicingą projektą tapsime Europos geležinkelio dalimi. Tai padės mums spręsti ir geopolitinius klausimus, kurie vis iškyla šiame nestabiliame pasaulyje.“
Jis taip pat priminė, kad derybos nebuvo lengvos, tačiau siūlė sugaištą laiko kompensuoti efektyviu darbu. „Mes esame artimi kaimynai, tačiau šiek tiek skiriamės. Prireikė papildomo laiko, kad ši sutartis būtų paruošta. Dėkoju Estijos ir Latvijos ministrams, kurie suprato Vilniaus prijungimo svarbą. Nauja studija parodė, kad Vilniaus prijungimas pagerino projekto ekonominius rodiklius. Laiką, kurį sugaišome derėdamiesi pasivysime projektą įgyvendindami“, – kalbėjoR.Sinkevičius
Tikimasi, kad per metus „Rail Baltica“ pasinaudos apie 5 mln. žmonių. Lietuvos teritorijoje „Rail Baltica“ vėžė drieksis ilgiausiai – 264 km. Kol kas nėra garantijų, kad Europos Komisija patvirtins Baltijos šalių paraišką ir skirs tokią finansinę paramą, kurios tikimasi, tačiau pabrėžiama, kad tai ne tik regionui, bet ir visai Europos Sąjungai strategiškai svarbus projektas, todėl planuojamas lėšas tikimasi gauti.
R.Sinkevičius sakė, kad niekas negali garantuoti, jog pinigai bus gauti: „Mes tikime šio projekto sėkme, tačiau jis truks 10 metų. Gali būti trukdymų, gali kilti nenumatytų aplinkybių. Garantijų niekas negali suteikti.“
Estijos ministrė jam paantrino, kad tai tik pradžia ir reikės rimto visų šalių noro ir nusiteikimo, kad darbas būtų baigtas.
