Pasak bendrovės AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra" „Rail Baltica“ projektą koordinuojančio departamento direktoriaus Arenijaus Jackaus, šiuo metu tarp Palemono ir Kauno vykstantys „Rail Baltica" darbai kuria darnią, modernią ir saugią aplinką gyventi ir dirbti Kauno miesto gyventojams.
Kaune mažiau spūsčių
„Įgyvendinamas projektas jau išsprendė ilgus metus kauniečius varginusią problemą – vietoj Amalių geležinkelio pervažos, kurioje vairuotojai gaišo savo laiką kilometrinėse spūstyse, įrengti erdvūs ir modernūs požeminiai tuneliai automobiliams, dviratininkams bei pėstiesiems", – teigia A. Jackus.
Pagrindinis požeminis geležinkelio kirtimo taškas įrengiamas už pusės kilometro nuo esamos Amalių pervažos, Kauno marių kryptimi.
Šis požeminis infrastruktūrinis objektas po geležinkeliu taps pagrindiniu, kuriuo bus organizuojamas automobilių eismas Kauno pietrytiniu aplinkkeliu. Pagrindinį statinį sudaro keturių arkų požeminis tunelis: per jo vidurį suprojektuoti du tuneliai automobiliams, o iš abiejų pusių du mažesni tuneliai pėstiesiems ir dviračiams.
Antrasis požeminis geležinkelio kirtimo taškas Amaliuose – tai Kauno miesto savivaldybės atskiru projektu statomas tunelis pėstiesiems, dviratininkams, o taip pat specialiajam transportui: policijos pareigūnų, medikų ir kitiems automobiliams.
Mieste iš viso bus įrengti trys tuneliai automobiliams ir keturios požeminės perėjos pėstiesiems bei dviratininkams. Ši nauja europinio standarto infrastruktūra ne tik užtikrins gerą susisiekimą tarp miesto dalių, kurias skiria geležinkelio linija, bet ir pasitarnaus svarbiam tikslui – padidins visų eismo dalyvių saugumą.
Mažins triukšmo taršą
Šalia geležinkelio gyvenantiems gyventojams „Rail Baltica“ padovanos ramesnes dienas ir naktis, mat įgyvendinus projektą pravažiuojančių traukinių sukeliamas garsas bus daug mažesnis. Gyventojų sveikatos apsaugą geležinkelio triukšmo poveikio zonoje užtikrins specialiosios priemonės – garsą sugeriančios sienutės, bėgių triukšmo slopintuvai ir antivibraciniai paklotai.
Geležinkeliu riedantys traukiniai kelia arti bėgių gyvenantiems žmonėms nepatogumų, kadangi šiose vietose didėja triukšmas bei vibracijos, todėl šių veiksnių skirtas ypatingas dėmesys.
Įgyvendinus aplinkos apsaugos priemones, „Rail Baltica“ geležinkelio prieigose traukinių eismo keliamas triukšmas bus reikšmingai mažesnis.
Kauno geležinkelio mazge projektas „Rail Baltica“ įgyvendinamas ant esamos geležinkelio sankasos, todėl artimoje aplinkoje gyvenantys žmonės gali būti ramūs – palyginti su šiandienine situacija gyvenimo kokybė pastebimai pagerės, nes traukinių eismo keliamas triukšmas bus daug mažesnis nei dabar.
Triukšmui ir vibracijai šalia geležinkelio sumažinti bus naudojamos įvairios priemonės atsižvelgiant į situaciją. Ten, kur namai stovi arčiau nei 20 metrų iki geležinkelio, per gruntą persiduodančioms vibracijoms sumažinti naudojamos specialios pabėgių tarpinės ir bėgių triukšmo slopintuvai, mažinti traukinių skleidžiamą triukšmą statomos specialios triukšmą mažinančios sienutės. Šios priemonės užtikrina, kad triukšmo ir vibracijos lygis bus mažesnis.
Tvarūs sprendimai
Pasak A. Jackaus, įgyvendinant projektą „Rail Baltica“ naudojami tvarūs sprendimai, kurie ne tik sumažina geležinkelio įtaką aplinkai, tačiau iš esmės ją ir pagerina.
„Kraštovaizdžio, ekosistemos ir kultūros paveldo požiūriu vertingiausia „Rail Baltica“ geležinkelio aplinkos teritorija – tai kauniečių ir miesto svečių mėgstamas Pažaislio šilas. Norime užtikrinti, kad vykdant europinio geležinkelio rangos darbus bus laikomasi visų būtiniausių aplinkosauginių reikalavimų, kurie bus derinami ir vykdomi tik pritarus Kauno marių regioninio parko direkcijai. Todėl įgyvendinant „Rail Baltica“ geležinkelio projektą, o vėliau jį ir eksploatuojant, jokių neigiamų aplinkos pokyčių nenumatoma“, – sakė A. Jackus.
Pasak jo, Pažaislio šilo teritorijoje projekto įgyvendinimui papildomo žemės poreikio nėra – europinis geležinkelis bus klojamas jau ant esamo geležinkelio. Transporto koridorius išliks siauras, sankasos ir iškasos šlaitai bus gausiai apželdintos, dėl to geležinkelis organiškai susilies su gamtine aplinka. Siekiant apsaugoti geležinkelio aplinkoje gyvenančius žmones ir gyvūnus, geležinkelis bus aptvertas apsaugine tvora.
„Rail Baltica“ projekte svarbus dėmesys skiriamas specialioms priemonėms, kurių tikslas užtikrinti Kauno marių regioninio parko ekosistemos apsaugą.
„Rail Baltica“ geležinkelis nuo Palemono geležinkelio stoties iki Kauno HE nekerta nei vieno vandens telkinio ir nepatenka į pakrantės apsaugos juostą. Nepaisant to, vandenų apsaugai projekte skiriamas ypatingas dėmesys.
Įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą esama paviršinių nuotekų nuvedimo sistema bus rekonstruota. Geležinkelio ruožui nuo Palemono iki Kauno HE ties Petrašiūnų vandenviete suprojektuoti dveji lietaus nuotekų valymo įrenginiai. Įrenginiai suprojektuoti taip, kad nuotekos prieš išleidžiant į aplinką būtų išvalomos iki paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente numatytų ribinių verčių. Paviršinių nuotekų nuo geležinkelio surinkimo sistema suprojektuota taip, kad būtų galima surinkti avarijų metu išsiliejusias pavojingas chemines medžiagas, prieš joms patenkant į vandens telkinius ar gruntinius vandenis.
Išvalys užterštą gruntą
Įgyvendinant „Rail Baltica" projektą, Kauno geležinkelio mazgo rangovai susidūrė su nenumatytomis aplinkybėmis. Atliekant žemė kasimo darbus ties Palemonu aptiktas sovietmečio palikimas – didelis užteršto grunto kiekis naftos produktais.
„Lietuvos geležinkeliai“ įsipareigojo visą užterštą teritoriją išvalyti, teršalus iškasti ir utilizuoti, o aplinką sutvarkyti.
„Aptikti teršalai niekaip nesusiję su bendrovės veikla. Naftos produktai Iš sklypo, kuriame stovėjo bitumo saugyklos ir buvo gaminamas asfaltas, į geležinkelio teritoriją skverbėsi dešimtmečiais. Aptikę teršalus, suprantama, negalėjome jų palikti, todėl buvo peržiūrėta sutartis su Kauno geležinkelio mazgą tvarkančiais rangovais, kurie pagal papildomą susitarimą įsipareigojo sklypą sutvarkyti taip, kad jame visiškai neliktų užteršto grunto, o tarša daugiau šios vietos niekada nepasiektų", – sako A. Jackus.
Tikėtina, kad teršalai „Lietuvos geležinkeliai" patikėjimo teise valdomoje teritorijoje kaupėsi dešimtmečius. Toje teritorijoje prieš 50 metų buvo įrengtos bitumo saugyklos ir sumontuoti įrenginiai asfaltui gaminti. Tuomet šios medžiagos buvo naudojamos automagistralei Vilnius – Kaunas tiesti.
Teršalai slėpėsi po žeme
Iš buvusių bitumo saugyklų naftos produktai, būdami lengvesni už vandenį, dėl cheminių savybių per ilgą laiką iš žemės gelmių skverbęsi į paviršių. Kauno miesto savivaldybė 2011 – 2012 metais minėtą teritoriją Palemone ES Sanglaudos fondų lėšomis dalinai sutvarkė – buvo iškastas ir utilizuotas užterštas gruntas, o po atliktų tvarkymo darbų teritorija rekultivuota.
Kaip paaiškėjo vėliau, teritorijos užterštumas pasirodė didesnis, nei pavyko nustatyti pirminių tyrimų metu. 2019 metų pavasarį, prieš pradedant „Rail Baltica" generalinius rangos darbus, probleminėje teritorijoje ties Palemono g. 22, tyrėjai grunte aptiko naftos produktais užterštų plotų.
„Iki pradedant žemės kasimo darbus šis sklypas vizualiai neatrodė užterštas ir tik pajudinus žemes paaiškėjo, kad giliau esantys sluoksniai permirkę smala. Atlikus papildomus tyrimus nustatyta, kad preliminarus naftos produktais užteršto grunto kiekis siekia apie 20 tūkstančių kubinių metrų", – sako A. Jackus.
AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra" kartu su Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos departamentu įvertino žalą bei parengė Tvarkymo planą, pagal kurį rangovas įpareigotas pašalinti gruntą bei įrengti teritoriją taip, kad į ją daugiau nepatektų teršalai. Atsižvelgiant į nenumatytas aplinkybes peržiūrėta ir Kauno geležinkelio mazgo rangos darbų sutartis, bei skirtos papildomos lėšos taršai likviduoti. Visi numatyti papildomi darbai gamtos žalai atstatyti ir aplinkai sutvarkyti kainuos beveik 3,9 mln. eurų.
Šie darbai bus finansuojami Europos infrastruktūros tinklų priemonės (85 proc.) ir Lietuvos biudžeto (15 proc.) lėšomis.
Sklypą sutvarkyti numatoma iki rugpjūčio 25 dienos.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
