Pasak „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra" generalinio direktoriaus Karolio Sankovski, saugos užtikrinimas geležinkelyje išlieka vienu svarbiausių bendrovės uždavinių.
„Mes siekiame, kad skaudžių nelaimių skaičius geležinkelio prieigose sumažėtų iki nulio. Šiam tikslui pasiekti naudojamos visos priemonės – nuo visuomenės švietimo iki probleminių zonų panaikinimo įrengiant dviejų lygių susikirtimus su geležinkeliu – tunelius, viadukus ar požemines pėsčiųjų perėjas“, – sako K. Sankovski.
Saugi infrastruktūra
Įgyvendinant projektą „Rail Baltica“ ypatingas dėmesys skiriamas saugiai eismo infrastruktūrai sukurti – naikinamos probleminės vieno lygio geležinkelių pervažos ir pėsčiųjų perėjos, kurios keičiamos į modernius požeminius tunelius transporto priemonėms, dviratininkams bei pėstiesiems.
Eismo dalyvių saugumą taip pat užtikrins rekonstruojami esami ir nauji viadukai. Numatyta, kad užbaigus projektą visos geležinkelio pervažos ir pėsčiųjų perėjos bus dviejų lygių, o „Rail Baltica“ linija per visą ilgį bus aptverta tvora.
Traukinių eismas bus valdomas naujausios kartos vieninga Europos geležinkelių eismo valdymo sistema – ERTMS. Keleivių stotyse bus visa reikiama infrastruktūra, kad važiavimas traukiniu būtų sugus, paprastas ir malonus.
Kaune įdiegti modernūs sprendimai
Kauno geležinkelio mazge įgyvendinamas projektas „Rail Baltica“ jau išsprendė ilgus metus kauniečius varginusią problemą – vietoj Amalių geležinkelio pervažos, kurioje vairuotojai gaišo savo laiką kilometrinėse spūstyse, įrengti erdvūs ir modernūs požeminiai tuneliai automobiliams, dviratininkams bei pėstiesiems.
Pagrindinis požeminis geležinkelio kirtimo taškas įrengiamas už pusės kilometro nuo esamos Amalių pervažos, Kauno marių kryptimi. Šis požeminis infrastruktūrinis objektas po geležinkeliu taps pagrindiniu, kuriuo bus organizuojamas automobilių eismas Kauno pietrytiniu aplinkkeliu. Pagrindinį statinį sudaro keturių arkų požeminis tunelis: per jo vidurį suprojektuoti du tuneliai automobiliams, o iš abiejų pusių du mažesni tuneliai pėstiesiems ir dviračiams.
Antrasis požeminis geležinkelio kirtimo taškas Amaliuose – toje pačioje buvusios Amalių pervažos vietoje – Kauno miesto savivaldybės atskiru projektu pastatytas tunelis pėstiesiems, dviratininkams, o taip pat specialiajam transportui: policijos pareigūnų, medikų ir kitiems automobiliams. Kauno mieste, įgyvendinus Kaunas–Palemonas projektą, iš viso bus įrengti trys tuneliai automobiliams ir keturios požeminės perėjos pėstiesiems bei dviratininkams.
K. Sankovski taip pat pranešė, kad tuo eismo saugumo didinimas Kaune tikrai nesibaigia. Jau liepą pradedamas rengti „Rail Baltica“ Kauno geležinkelio mazgo inžinerinės infrastruktūros vystymo planas, kurio vienas iš uždavinių – parengti sprendinius Jiesios ir Sąnašos gatvių pervažų, o taip pat Rokelių gatvės pervažos Kauno rajono savivaldybėje rekonstravimui į dviejų lygių. Plano sprendiniai taip pat svarstys ir pėsčiųjų viadukų per Palemono bei Kauno geležinkelio stotis galimybes. Visi minėti sprendiniai numatomi įgyvendinti kartu su projektu „Rail Baltica“ iki 2026 metų.
Akivaizdu, kad sukurta nauja europinio standarto infrastruktūra ne tik užtikrins gerą susisiekimą tarp miesto dalių, kurias skiria geležinkelis, bet ir pasitarnaus svarbiam tikslui – padidins visų eismo dalyvių saugumą, sako K. Sankovski.
Nelaimių įmanoma išvengti
Specialistai pažymi, kad geležinkelių transporto eismas Lietuvoje yra saugus, o skaudžių nelaimių galima apskritai išvengti, tačiau tam reikalingas transporto priemonių vairuotojų, pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių atsakingas elgesys. Nelaimingų atsitikimų statistika liudija, kad daugeliu atvejų svarbiausia priežastis yra netinkamas eismo dalyvių elgesys prie geležinkelio, kai netinkamai įvertinamas pavojus, taip pat dėmesio stoka, ar kelio ženklų nesupratimas.
„Kalbėdami ir šviesdami visuomenę apie saugaus eismo elgesį geležinkelio pervažose ir šalia bėgių, ypatingą dėmesį teikiame vaikams, sportuojantiems žmonėms, kurie bėgioja, važinėja dviračiais, o taip pat turistams, grybautojams, vietovių šalia geležinkelių gyventojams bei transporto priemonių vairuotojams“, – sako K. Sankovski.
Jo teigimu, dėmesys, atsargumas, budrumas, aplinkos stebėjimas ir sugebėjimas prognozuoti – svarbūs kiekvienam eismo dalyviui. Tai ypač aktualu kertant geležinkelio pervažas, todėl prarasti budrumo nevalia – juk traukinys gali būti gerokai arčiau nei atrodo.
Todėl tiek pėstieji, tiek vairuotojai, kiti eismo dalyviai, kirsdami geležinkelio pervažą, turi elgtis ypač atsakingai, vadovautis kelio ženklais, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų signalais, apibendrina K. Sankovski.
Iniciatyvai 12 metų
Europos Komisijos duomenimis, nors geležinkeliuose nelaimės sudaro sąlyginai nedidelę dalį nelaimingų atsitikimų kelyje – iki 2 proc. mirčių keliuose, tačiau visoms Bendrijos šalims rekomenduoja diegti saugaus eismo sprendimus ir šviesti visuomenę, kad skaudžių nelaimių išvis būtų išvengta.
2009 metais Europos geležinkelių asociacijos pasirašė įsipareigojimus pagal Europos kelių saugos chartiją. Tokiu būdu Europos geležinkeliečiai priėmė bendrą poziciją, kad kelių ir geležinkelių operatorių pareiga yra išvengti nelaimingų atsitikimų geležinkelio pervažose. Prie šios iniciatyvos, kurią remia Tarptautinė geležinkelių sąjungą UIC, yra prisijungę ir „Lietuvos geležinkeliai“.
2009 metų birželį pirmąkart buvo paminėta Europos atidumo geležinkelio pervažose diena, o nuo 2010 metų birželio pradėta minėti Tarptautinė saugaus elgesio pervažose diena.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
