Nepaisant pandemijos ir kitų iššūkių tikimasi, kad jau šiemet iš Vilniaus į Varšuvą tiesioginiu traukiniu galėsime vykti daug patogiau ir greičiau. Ketinimų protokolą dėl šio maršruto pasirašė „LTG Link“ ir Lenkijos geležinkelių PKP dukterinė bendrovė „PKP Intercity“.
Kokius iššūkius Lietuva ir Lenkija sprendžia „Rail Baltica“ projekte, ar pavyks laiku pasiekti ambicingų tikslų ir kokios tarptautinės sutartys pasirašytos jiems pasiekti, kalbėjomės su Užsienio reikalų ir Susisiekimo ministerijų atstovais bei „LTG Infra“ generaliniu direktoriumi Karoliu Sankovskiu.
URM: su „Rail Baltica“ galutinai įveiksime priklausomybę nuo posovietinės infrastruktūros
Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM), „Rail Baltica“ yra strateginis ir didžiausias infrastruktūros projektas Baltijos šalyse, kurį įgyvendinus (kaip ir mūsų elektros tinklų sinchronizaciją su Europa) galutinai įveiksime priklausomybę nuo posovietinės infrastruktūros.
„Keliame ambicingą tikslą – pastatyti ir pradėti eksploatuoti „Rail Baltica“ iki 2026 m. Lietuva turi ir laikosi plano šiam tikslui pasiekti. Matome ir vertiname, kad projektas Lenkijoje vykdomas pagal grafiką, sklandžiai. Lenkija „Rail Baltica“ projekte aktyviai juda Lietuvos link“, – rašoma URM komentare 15min.
Svarbiausias „Rail Baltica“ konkurencinis krovinių gabenimo pranašumas, pasak URM, – greitis, laikas ir patikimumas: „Geležinkeliai yra tvarus transportavimo būdas, padėsiantis verslui taupyti pinigus ir tuo pačiu mažinti blogas klimato kaitos pasekmes. Tai praplės Baltijos šalių ir Suomijos užsienio prekybos rinkas, leidžiant už tą pačią kainą tiekti krovinius į tolimesnes vietas ar iš jų. Geležinkelio transportas turi perspektyvų perimti didžiąją dalį prekinių krovinių, gabenamų tarp Suomijos, Baltijos šalių, Lenkijos ir Vokietijos.“
Svarbiausias „Rail Baltica“ konkurencinis krovinių gabenimo pranašumas, pasak URM, – greitis, laikas ir patikimumas.
Susisiekimo viceministrė: „Rail Baltica“ mažins kelių apkrovas
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Lenkijos Infrastruktūros ministerija pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą „Rail Baltica” įgyvendinimo klausimams spręsti. Kaip 15min sakė susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė, memorandumo tikslas – politiškai įtvirtinti pagrindinius bendradarbiavimo principus, kryptis ir terminus, siekiant įgyvendinti projektą laiku.
„Kartu tai stiprina Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą, numatant bendrus įsipareigojimus įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą ir pakviečiant atsakingas ministerijas aktyviau veikti užsitikrinant pakankamą ES finansavimą“, – pabrėžė viceministrė.
Bendras Lietuvos ir Lenkijos siekis – eksploatuoti geležinkelio liniją koordinuotai, kad būtų užtikrintas techninių parametrų suderinamumas, taip pat kad verslas ir keleiviai patogiai, be apribojimų naudotųsi infrastruktūra bei paslaugomis.
Pasak L.Maskaliovienės, drauge įgyvendinant tarptautinius infrastruktūros projektus „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“, siekiama ir sparčiau įgyvendinti Europos Žaliąjį kursą, kurio vienas pagrindinių tikslų – perkelti kuo daugiau krovinių nuo aplinkai taršaus kelių transporto ant elektrifikuotų geležinkelių bėgių.
Vienas pagrindinių tikslų – perkelti kuo daugiau krovinių nuo aplinkai taršaus kelių transporto ant elektrifikuotų geležinkelių bėgių.
„Didesnis transporto apimčių perkėlimas nuo kelių ant geležinkelio – neabejotinai svarbus žingsnis, siekiant užtikrinti greitas ir kokybiškas susisiekimo paslaugas, ypač strategiškai svarbiame 40 kilometrų ruože tarp Marijampolės ir Lietuvos-Lenkijos sienos. Tokiu būdu bus kovojama ne tik su oro tarša, bet ir mažinama eismo apkrova keliuose“, – pabrėžė viceministrė, atkreipdama dėmesį, kad minėtoje atkarpoje eismo intensyvumas yra vienas didžiausių visoje Lietuvoje.
Vienas iš prioritetų – 5G ryšio infrastruktūra Lietuvos ir Lenkijos pasienyje
Kaip vieną iš prioritetinių darbų L.Maskaliovienė įvardijo 5G ryšio infrastruktūros diegimą Lietuvos-Lenkijos pasienio teritorijoje: „Bendras ir tolygus „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ir 5G ryšio infrastruktūros įrengimas ir derinimas yra itin reikšmingas tarpvalstybiniam susisiekimo srities junglumui stiprinti. 5G ryšio plėtra aiškiai prisidės prie kokybiškų keleivių vežimo paslaugų teikimo tarp dviejų valstybių. Tai taip pat natūraliai paskatins turizmo sektoriaus augimą regione bei mažesnių vietovių integraciją ir skaitmeninimą.“
5G ryšio plėtra prisidės prie kokybiškų keleivių vežimo paslaugų teikimo tarp dviejų valstybių.
Dalyvavimą bendrame „Rail Baltica“ projekte susisiekimo ministrė mato kaip daugiašalę, visam Rytų Europos regionui reikšmingą partnerystę. Keleivių, krovinių vežimo paslaugų greičio bei kokybės didinimas, Žaliojo kurso iniciatyvų įgyvendinimas, bendro transeuropinio susisiekimo tinklo vystymas – ne tik Lietuvai ir Lenkijai svarbūs tikslai.
„Kalbėjimas regiono balsu suteikia daugiau galimybių įgyvendinti iniciatyvas konsoliduotai, patogiai, pasitelkiant gausią nuomonių ir idėjų pasiūlą“ – įsitikinusi L.Maskaliovienė.
Regioninio saugumo klausimas taip pat verčia mąstyti bendromis, viso regiono kategorijomis. „Rail Baltica“ projektas tiesiogiai prisideda prie karinio mobilumo didinimo, o tai – ne vien Baltijos šalių, Lenkijos, bet ir viso NATO aljanso bendras tikslas. Taigi, galima teigti, jog „Rail Baltica“ projektas peržengia nacionalinių interesų rėmus ir apima tarptautinius, viso regiono augimo interesus“, – apibendrino susisiekimo viceministrė.
Aktualijos ir svarbiausi darbai
Pasak „LTG Infra“ generalinio direktoriaus Karolio Sankovskio, „Rail Baltica“ įgyvendinimo kontekste Lietuva ir Lenkija randa vis daugiau bendradarbiavimo galimybių.
„Lenkijoje visas tinklas yra 1435 mm pločio geležinkelio vėžės, todėl kaimynai jau dabar dalijasi su mumis gerąja europinio tinklo valdymo ir priežiūros patirtimi. Pvz., pernai buvo surengtos bendros avarijos likvidavimo pratybos, po kurių pasirašyta sutartis dėl lenkų pagalbos technika ir specialistais, jei įvyktų avarija 1435 mm kelyje“, – pasakojo „LTG Infra“ vadovas.
Darbo grupės, kuriose dalyvauja Lietuvos ir Lenkijos specialistai, ieško bendrų sutarimų dėl techninių parametrų, tokių kaip sąstatų ilgis, ašių apkrova ir pan., derina tokius klausimus kaip sienos kirtimo taškas, eismo valdymas, signalizacija, maršrutai ir kt. Šalys sinchronizuoja eismą statybų ir remontų metu taip, kad tai turėtų kuo mažesnės įtakos traukinių eismui.
LTG grupės bendrovės atsakingos už keleivių vežimą „LTG Link“ ir Lenkijos geležinkelių PKP dukterinės bendrovės „PKP Intercity“ susitarimas dėl patogesnių kelionių traukiniais tarp Lietuvos ir Lenkijos – tik vienas iš daugelio, stiprinančių šalių bendradarbiavimą susisiekimo geležinkeliais srityje. Lietuva ir Lenkija su partneriais iš Vokietijos jau išbandė naują puspriekabių gabenimo traukiniais tarp Lietuvos ir Vokietijos maršrutą, „LTG Cargo“, grupės bendrovė atsakinga už krovinių vežimą, siekiant stiprinti bendradarbiavimą, Lenkijoje atidarė antrinę įmonę „LTG Cargo Polska“.
Prioritetiniu projektu pripažino Europos Parlamentas ir Taryba
„Rail Baltica“ yra sudėtinė Europos Sąjungos tarptautinio transporto koridoriaus „Šiaurės jūra-Baltija“ dalis. Geležinkeliu siekiama sujungti Lenkiją, Baltijos šalis, Suomiją bei pagerinti Rytų Europos jungtį su Vokietija.
Talino – Varšuvos geležinkelio linijos ilgis sieks mažiausiai 870 km, Europos Sąjungos siekiamas projektinis greitis turėtų būti iki 249 kilometrų per valandą keleiviniams traukiniams ir 120 kilometrų per valandą krovininiams traukiniams.
Europos Sąjungos geležinkelio transporto projektas „Rail Baltica”, 2004 metų balandį, Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu įtrauktas į prioritetinių transporto projektų sąrašą. Jo įgyvendinime dalyvauja Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netiesiogiai Suomija.
