Vizitą pažymėjo pliūpsniu propagandos
Šį kartą informacinių atakų bangą sukėlė Lenkijos infrastruktūros ministro Andrzejaus Adamczyko apsilankymas Kauno geležinkelio mazge ir Lietuvos susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus pareiškimas, jog Lietuva su Lenkija pajėgios pačios užbaigti „Rail Baltica“ ruožą iki Lietuvos, jei dėl koronaviruso ar kitų priežasčių sušlubuotų projekto finansavimas.
Vienas aktyviausių kritikų – Kremliaus ruporu dažnai vadinamas Sputniknews.lt, kuris „Rail Baltica“ pasiekimus aprašo ganėtinai dažnai, vis pridėdamas standartinę pabaigą, esą ne vienas ekspertas teigia, jog projektas yra ekonomiškai nepagrįstas.
Pavarčius daugiau publikacijų pavyksta rasti tik vieną kritiškai nusiteikusį ekspertą su pavarde – tai politikos analitiku kanalo įvardijamas Aleksandras Nosovičius, kito nepalankiu požiūriu Baltijos šalių politikai pasižyminčio portalo rubaltic.ru portalo įkūrėjas.
Siekia sukelti nepasitikėjimą
Į informacinę ataką panašus suaktyvėjimas gali būti siejamas ne tik su Lenkijos parodytu dėmesiu, bet ir su Kauno intermodalinio terminalo prijungimu prie Europinio standarto 1435 mm pločio vėžės geležinkelio tinklo, kas reiškia, kad Lietuva jau turi pilnavertę sąsają geležinkeliu su Vakarų Europa.
Pasak Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Studijų ir mokslo valdymo grupės profesoriaus dr. Aido Vasilio Vasiliausko, akivaizdu kad Baltijos valstybėms priešiškoms jėgoms svarbu sumenkinti strateginės reikšmės projektą vien tam, kad būtų įnešta destrukcija ir nepasitikėjimas Lietuvos valdžia ir ES institucijų sprendimais.
„Kam švaistyti tuos milijonus transportui, kariuomenei, saugumui, kai reikia spręsti kur kas aktualesnes problemas, tokias kaip pensijos ir mokytojų atlyginimai? Juk šios problemos tai čia ir dabar. O kuo čia dėta „Rail Baltica“? Juk gal tų krovinių ir nebus, ir kam tos investicijos. O kad tai projektas, kuris ilgalaikėje perspektyvoje gerina mobilumą, priėjimą prie išteklių, sukuria darbo vietas ir prielaidas augti ekonomikai, o kartu ir ekonominiam saugumui ir stabilumui – apie tai nekalbama“, – sako dr. A. V. Vasiliauskas.
Dėmesys ekonominiams projektams
Kaip pastebi Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (LK SKD) atstovai, Lietuvos ekonominiai projektai susilaukia didelio Rusijos informacinių kanalų dėmesio, beveik visada bandoma menkinti jų reikšmę, teigiama, kad jie ekonomiškai neefektyvūs, kenksmingi ir pan.
Iš 2019 m. nustatytų 2890 informacinių incidentų, 14 proc. sudarė ekonomikos ir energetikos temos. „Bet kokia Baltijos šalių integracija į Vakarus – ar tai būtų komunikacijos, ar energetika, ar logistika ir transportavimas, – mažina Rusijos federacijos galimybes paveikti valstybių politinius procesus ir taip silpnina jos geopolitinę įtaką Europoje“, – sako LK SKD atstovas.
Kalbant apie „Rail Baltica“, jos reikšmę bandoma sumenkinti dažniausiai naudojant šiuos naratyvus:
- Baltijos šalių logistikos projektai paremti politika, bet ne ekonomika, todėl pasmerkti žlugti, nes visos alternatyvos geležinkeliui yra žymiai pigesnės. Projektas neatsipirks, nes Baltijos šalyse nėra tiek krovinių ir keleivių. Todėl niekas nesiruošia į tai investuoti didelių pinigų ir projektas gali likti neužbaigtas.
- „Rail Baltica“ – yra viena didelė korupcijos afera, įrodanti neefektyvų ES lėšų panaudojimą pačiame Europos centre. Yra seniai žinoma, kad ES struktūriniai fondai yra išvagiami dotuojamose ES šalyse ir todėl šalys donorės nebenori skirti lėšų Baltijos valstybėms. JK išėjimas iš ES sumažins bendrą biudžetą, todėl švaistyti pinigus tokiam projektui yra nelogiška.
- Beveik visi nauji dideli infrastruktūros projektai Baltijos šalyse yra žlugę, o SSSR laikais jos buvo infrastruktūros išsivystymo avangarde, nes SSSR valdymas buvo efektyvesnis nei dabartinės ES. Nežiūrint į Eurointegraciją Baltijos šalių transporto sritis ir dabar yra susijusi su RF ekonomika ir krovinių srautais iš RF į Baltijos šalių jūrų uostus.
- „Rail Baltica“ virto į Baltijos šalių nacionalinio saugumo prioritetinį projektą, skirtą NATO greičiau permesti karines pajėgas prie RF sienų, už kurį turės sumokėti ES. Nelogiška sukurti rimtą transporto infrastruktūrą fronto linijoje, nes yra rizika, kad ji bus sunaikinta per pirmąsias karinio konflikto valandas.
Taip pat pasitelkiant klaidinančios informacijos, propagandos ir tikrų faktų interpretacijų sklaidą informaciniuose portaluose siekiama ne tik kelti abejones projekto rentabilumu ir tikslingumu, bet ir kurstyti nesantaiką tarp projekto šalių.
Vadinasi, gerai dirbame
„Rail Baltica“ projektas visada buvo kaimyninių šalių akiratyje ir, jei iš Europos Sąjungos sulaukiame pagyrimų, šio geležinkelio laukiama, nes jis geležinkelių transporto žemėlapyje užpildys trūkstamą grandį gabenant krovinius Skandinavijos–Adrijos jūros kryptimis, kitiems kaimynams tai ekonominis konkurentas. Remiantis ekonomine logika, jei šalis, su kuria konkuruojama, daro prastą projektą, reikėtų tylėti ir stiprinti savo konkurencinį pranašumą. Jei projektą bandoma menkinti, reiškia viską darome gerai“, – sako Karolis Sankovski, bendrovės „LTG Infra“ generalinis direktorius.
„LTG Infra“ vadovo nestebina šiemet skiriamas didesnis dėmesys „Rail Baltica“, nes Lietuvoje įvyko daug esminių lūžių vystant šį projektą – prie ES geležinkelio sistemos fiziškai prijungtas Kauno intermodalinis terminalas, baigiamas Kauno geležinkelio mazgo modernizavimas, kas sudaro sąlygas tęsti geležinkelio tiesimą iki Vilniaus ir Latvijos sienos, baigtos žemės paėmimo visuomenės reikmėms procedūros būsimoje geležinkelio linijoje tarp Kauno ir Lietuvos–Latvijos valstybių sienos, atlikti kiti svarbūs darbai.
Propagandos požymiai
Pasak LK SKD specialistų, bandymus manipuliuoti nuomone dažnai galima atskirti net specialaus pasirengimo neturintis žmogus.
Dažnai siekiant suformuoti nuomonę remiamasi nežinomais šaltiniais, kaip autoritetingu teiginių pagrindimu: „daugelis ekspertų sako“, „visų specialistų ne kartą įrodyta“, „nuo pat pradžios buvo daug kritikų“, „ekspertų perspėjimai pradėjo pildytis“ ir pan.
Taip pat dažnai pasitaikanti interpretacija, kai skirtinga Baltijos šalių oficialių atstovų nuomonė dėl „Rail Baltica“ pateikiama kaip nesantaika ar konfliktas, skelbiama, esą vienos šalies priimti sprendimai yra padiktuoti noro pakenkti kaimynams ir pan.
„Rail Baltica“ – išskirtinis regiono projektas
„Rail Baltica“ – didžiausias Baltijos regiono infrastruktūros projektas per pastarąjį šimtmetį. Moderni greitoji „Rail Baltica“ jungtis suteiks patogią, saugią ir aplinkai nekenkiančią keleivių judėjimo alternatyvą, o geležinkelio linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą. Nutiesus „Rail Baltica“, keliones pradės šiuolaikiški ir modernūs elektriniai traukiniai.
Šiuo metu aktyviausi „Rail Baltica“ įrengimo darbai vyksta Kauno geležinkelio mazge. Šiuo metu jau baigta tiesti europinio standarto 1435 mm pločio vėžė iki Kauno intermodalinio terminalo. Planuojama, kad baigus sutvarkyti infrastruktūrą, jau 2021-aisiais iki KIT pradės važiuoti traukiniai su europinio standarto riedmenimis.
Siekiant padidinti saugumą Kauno geležinkelio mazgo teritorijoje įrengti arba baigiami įrenti keturi požeminiai tuneliai, skirti kirsti geležinkelį automobiliams ir pėstiesiems, įrengiamos triukšmą slopinančios sienutės, atraminės sienutės, rekonstruota dalis kontaktinio tinklo, drenažo vamzdynų, atlikti kiti ruožo infrastruktūros darbai.
Baigus visus statybos darbus Kauno geležinkelio mazgas bus vienas moderniausių geležinkelio mazgų, per kurį važiuos didžioji dalis visų „Rail Baltica“ linija važiuojančių traukinių.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
