Projektas, keičiantis šalies įvaizdį
Anot doc. dr. Andriaus Šumino, transporto infrastruktūra — pirmas dalykas, su kuriuo susiduria į šalį atvykstantys užsieniečiai.
„Šiuo metu neturime galimybės traukiniais pasiekti Europos didmiesčių. Aišku, tai neprideda papildomų pliusų Lietuvos įvaizdžiui“, — pastebėjo A.Šuminas.
Puikia geležinkelių infrastruktūra visame pasaulyje garsėja Olandija. Tai dar vienas puikus pavyzdys, prisidedantis prie teigiamo šalies įvaizdžio kūrimo.
„Pats žinau kolegą mokslininką, kuris gyvena Vokietijoje, o dirba Amsterdame. Į darbą keliauja traukiniais, o kelionės laiką puikiausiai išnaudoja darbui“, — pasakojo A.Šuminas.
Paklaustas, kaip sėkmingai ir efektyviai „Rail Baltica“ projektą galima išnaudoti komunikacijos prasme, šios srities ekspertas pabrėžė, kad labai svarbu suprasti, kokią auditoriją norime pasiekti: užsieniečius, šalies gyventojus ir t.t. A.Šuminas pataria daugiau komunikuoti ir aiškiai įvardyti projekto naudas bei laiką, kada jomis jau galėsime naudotis. Be to, anot jo, pastaraisiais metais geležinkelis ypač išgarsėjo kaip darnus susisiekimo būdas, todėl verta prisiminti ekologijos aspektą, kuris ypač jaunajai kartai yra svarbus.
Tai simbolinis Baltijos šalių sugrįžimas į Europą
Kalbėdama apie „Rail Baltica“ svarbą viceministrė L.Maskaliovienė paaiškino, kad projektas leis galutinai integruoti ne vien Lietuvą, bet ir kitas Baltijos valstybes į bendrą Europos geležinkelių tinklą, tai pagrindinio transeuropinio transporto tinklo TEN-T dalis. Jame dalyvauja penkios Europos valstybės: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netiesiogiai Suomija. Moderni linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą ir užtikrins tolesnę geležinkelių jungtį su Vakarų Europa. Lietuvoje projektas „Rail Baltica“ dar 2011 m. pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.
„Įgyvendinus šį projektą Lietuva pajus teikiamas naudas buvimo Europos Sąjungos (ES) TEN-T Šiaurės jūros–Baltijos jūros transporto koridoriaus dalimi, kuris per Nyderlandus, Belgiją, Vokietiją ir Lenkiją jungia didžiausius Europos uostus – Roterdamą, Hamburgą ir Antverpeną su Lenkija ir trimis Baltijos šalimis. Be to, Šiaurės jūros–Baltijos jūros koridorius Varšuvoje kertasi su Baltijos–Adrijos jūrų koridoriumi, todėl atsirastų galimybė plėtoti naują tiekimo grandinę tarp Baltijos ir Adrijos jūrų, patogiau pasiekti Pietų Europos rinkas“, — teigė ji ir pridūrė, kad kartu tai – simbolinis Baltijos šalių sugrįžimas į Europą. Iki Antrojo pasaulinio karo Baltijos šalys jau buvo sujungtos su Europa standartine 1435 mm pločio vėže. Istorijos posūkiuose buvome netekę šio svarbaus transporto ryšio.
Pasak viceministrės, šiuo metu pats didžiausias iššūkis šiam didelės apimties projektui yra užsitikrinti maksimalų ES fondų finansavimą.
„Deja, bet ES finansavimas ne visada spėja pasiekti mus tokiais tempais, kokiais esame pasirengę vykdyti darbus. Kaip žinoma, Lietuvoje yra paskelbti 475 mln. Eur vertės konkursai nutiesti „Rail Baltica“ geležinkelį, tačiau kol kas turime tik dalį reikalingos sumos – 257 mln. Eur. Pakankamos ir reikiamu laiku gautos ES fondų investicijos yra lemiama sąlyga, nuo kurios priklausys, ar galėsime numatytos apimties projektą įgyvendinti iki nustatyto termino – 2026-ųjų“, — pasakojo L.Maskaliovienė.
Projektas — išskirtinis visame Senajame žemyne
Pasak viceministrės, „Rail Baltica“ išsiskiria tarpvalstybiniu elementu. Europoje nėra tapataus infrastruktūros projekto, kuris jungtų daugiau negu 3 valstybes (tiesiogiai – Estija–Latvija–Lietuva–Lenkija, netiesiogiai – Suomija). Taip pat, pastebėjo ji, žvelgiant iš elektrifikacijos proceso perspektyvos, „Rail Baltica“ projektas yra išskirtinis visame Senajame žemyne. Šiuo metu tai yra didžiausias (ilgiausio nuotolio) susisiekimo infrastruktūros tinklas, kuris bus visiškai elektrifikuotas. Toks aplinkai draugiškiausios susisiekimo priemonės tinklas, aprėpiantis didelę teritoriją, vien iš gamtosaugos perspektyvos neturi daug konkurentų.
Šiuolaikiškas įvaizdis pritrauks dar daugiau tarptautinių partnerių.
Kalbėdama apie tarptautinį įvaizdį pašnekovė pabrėžė, kad įvaizdžio gerinimo aspektas bus svarus prisidėjimas prie Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo. Pasak L.Maskaliovienės, Lietuva kartu su kitomis Baltijos kaimynėmis siųs aiškią tarptautinę žinutę, jog Baltijos regionas yra modernus, inovatyvus ir tiesiogiai prisidedantis prie klimato kaitos problemų sprendimo. Toks šiuolaikiškas įvaizdis pritrauks dar daugiau tarptautinių partnerių, kurie norėtų plėsti bendradarbiavimą aplinkai draugiškoje visuomenėje, dėmesio.
„Be to, — kalbėjo ji, — Lietuva kartu su Baltijos kaimynėmis savo pavyzdžiu demonstruoja, kaip turėtų būti vykdomi milžiniško masto tarptautiniai infrastruktūros projektai ES, o tokiais projektais siekiama ne vien plėsti ekonominį ES valstybių bendradarbiavimą, bet ir stiprinti politinę partnerystę.“
