Pasak R. Blagnytės, projektas įgyvendinamas naujoje realybėje – visuomenei ir verslui pastaraisiais metais skiriant ypatingą dėmesį klimato kaitai ir didesnei aplinkos apsaugai, projektui keliami nauji, aukštesni reikalavimai. Siekiama, kad naujoji transporto jungtis išliktų ir ateities kartoms ir gyvuotų dar bent 100 metų.
– Kokie didžiausi iššūkiai laukia „Rail Baltica“ projektuotojų, vertinant aplinkos apsaugos požiūriu? Kuriems pagrindiniams aplinkos apsaugos aspektams bus skiriamas didžiausias dėmesys?
– Pirmiausiai, „Rail Baltica“ yra didžiausias Baltijos regiono infrastruktūros projektas per pastaruosius 100 metų, todėl šis projektas be galo įdomus ir iššūkių tikrai netrūksta.
Rengiant bendrą projektą reikia atsižvelgti į visų trijų Baltijos šalių teisės aktus, derinti poveikio aplinkai vertinimo ir aplinkosauginio monitoringo metodologijas, siekiant užtikrinti, kad visi aplinkosaugos klausimai visose trijose šalyse būtų sprendžiami globaliai ir vienodai kokybiškai.
Paminėčiau kelis pagrindinius aplinkosauginius aspektus, kuriems skiriame ypatingai daug dėmesio.
Pirmiausia, tai triukšmo ir vibracijos valdymas – techninių projektų metu ekspertai atlieka poveikio vertinimą modeliuojant bei visomis reikiamomis analizėmis nustato kur reikia suprojektuoti triukšmo slopinimo sienutes bei vibracijos slopintuvus.
Kitas aspektas yra gyvūnų migracijos užtikrinimas. Visoje „Rail Baltica“ numatytoje trasoje atliekami gyvūnijos migracijos tyrimai, siekiama nustatyti jautrias teritorijas, kuriose reikia įrengti specialius gyvūnų migracijai skirtus praėjimus ar žaliuosius tiltus, kurie užtikrintų tolimesnę gyvūnų migraciją jau eksploatuojant „Rail Baltica“ infrastruktūrą. Šiuo metu projektuojamoje atkarpoje Kaunas-Lietuvos/Latvijos valstybių siena projektuojami 7 žalieji tiltai, 24 praginos – –smulkiai ir vidutinei faunai, 6 praginos stambiai faunai bei 7 tiltai per upes bus pritaikomi gyvūnų migracijai. Projekte numatytos ir pralaidos, kurios pritaikytos varliagyvių migracijai.
Atsižvelgiame ir į kraštovaizdžio vientisumo išlaikymą: yra ruošiami planuojamų atsodinti želdynų planai, kad pabaigus statybų darbus, atsižvelgiant į teritorijoje vyraujančias medžių rūšis, būtų išlaikytas kraštovaizdžio ir gamtos vientisumas.
– Ruože Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena poveikio aplinkai ataskaitoje buvo įvertinta ir jautriausia teritorija šioje atkarpoje – Neries upė, kuri yra „Natura 2000“ teritorija. Kuo ypatinga ši teritorija ir kokių veiksmų bus imtasi ją saugant?
– Ruože Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena – tai vienintelė „Natura 2000“ teritorija, kurią kerta planuojama infrastruktūra. Svarbu tai, šioje „Natura 2000“ teritorijoje yra saugomos natūralios bendrijos ir retosios gyvūnų rūšys, pavyzdžiui, Baltijos lašiša, salatis, ūdra.
Svarbu paminėti, kad projektas neturės neigiamo poveikio šiai teritorijai ir saugomoms bendrijoms bei gyvūnams, nes tiltas numatomas be atramų Neries upėje. Taip pat statybų darbų metu bus laikomasi visų numatytų griežtų aplinkosaugos reikalavimų dėl žuvų neršimo ir gyvūnų migracijos užtikrinimo.
– Kaip pakito pasaulinė aplinkos apsaugos praktika, įgyvendinant tokio masto projektus per pastaruosius metus? Ar padidėjo dėmesys aplinkos apsaugai?
– Kaip aplinkos apsaugos ekspertė džiaugiuosi, kad tiek visuomenė, tiek institucijos pastebi, kad aplinkos apsaugai reikia skirti didelį dėmesį bei spręsti susidariusią situaciją dėl klimato kaitos padarinių, todėl atsiranda naujos aplinkosauginės strategijos, griežtesni teisės aktai.
„Rail Baltica“ įgyvendinimas taip pat tiesiogiai prisidės ir prie ES Žaliojo kurso politikos tikslų įgyvendinimo siekiant dekarbonizuoti Europą, kadangi „Rail Baltica“ geležinkelio linija bus elektrifikuota, jai bus naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai – o tai reiškia, kad nebus generuojamos CO2 emisijos. Dėl šio projekto bus sukurta ir alternatyva perkelti krovininį transportą nuo automagistralių ant geležinkelio, o tai turės mažesnį neigiamą poveikį gamtai ir prisidės prie nelaimingų atsitikimų skaičiaus mažinimo.
– Kaip šiandien vertinamas geležinkelio poveikis aplinkai, palyginti su kitomis transporto rūšimis? Ką rodo naujausi tyrimai?
– Deja, bet reikia konstatuoti, kad transporto sektorius išlieka antras pagal dydį šiltnamio efektą sukeliančių dujų sektorius po energijos gamybos Europoje ir išmeta apie 25 proc. ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Šio sektoriaus išmetamų teršalų daugiausia sudaro kelių transportas – apie 72 proc., o jūrų transportas ir aviacija sudaro atitinkamai 14 ir 13 proc., o geležinkeliai – dyzeliniai traukiniai – tik 0,4 procento.
Transporto sektorius yra vienintelis sektorius, kurio emisijos per pastaruosius 20 metų didėjo. Šiame iššūkių kontekste mes turime Europos žaliojo kurso tikslus, kuriais siekiama, kad ES klimato, energetikos, transporto ir mokesčių politika būtų pertvarkyta taip, kad būtų pasiektas tikslas iki 2050 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iki 90 proc. Tikslas yra ambicingas, kurį siekiant įgyvendinti reikia transformacijos daugelyje sričių.
Svarbu paminėti, kad dėl pervežamo krovinių kiekio ir tam sunaudojamų degalų kiekio santykio, traukiniai laikomi viena ekologiškiausių transporto priemonių. Remiantis Europos aplinkos agentūros duomenimis, geležinkelių transporto išmetamas anglies dvideginio kiekis vienam tonos kilometrui yra apie 3,5 karto mažesnis nei kelių transporto.
„Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūra ne tik prisidės prie klimato kaitos mažinimo, bet ir pati infrastruktūra bus pritaikyta galimiems klimato kaitos padariniams dėl kylančios temperatūros, ekstremalaus kritulių kiekio ir išaugusios potvynių rizikos. Jau techninių projektų metu yra tinkamai parenkamos medžiagos, leidžiančios sumažinti geležinkelio priežiūros kaštus ir rizikas, kurios galėtų sutrumpinti numatomą ne mažiau nei 100 metų „Rail Baltica“ gyvavimo ciklą.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
