Antradienį duodama interviu Latvijos televizijos kanalui LNT, ji sakė, kad akcininkai turėtų konstruktyviai dirbti, kad 5 mlrd. eurų vertės investicijų projektas nebūtų užvilkintas.
B.Rubesa priminė, kad ES finansuoja 85 proc. projekto išlaidų, o likusius 15 proc. lygiomis dalimis dengia Lietuva, Latvija ir Estija. Tačiau, anot jos, dėl vėlavimo ES finansuojama dalis gali būti sumažinta.
„RB Rail“ vadovė taip pat pareiškė esanti tikra, kad projektas, kaip ir planuota, bus baigtas 2026 metais, nors gali būti tam tikrų nukrypimų nuo termino.
„Įgyvendinant didelius tarpvalstybinius projektus paprastai būna šiokių tokių vėlavimų, tačiau nemanau, kad „Rail Baltica“ atveju tai būtų daugiau nei vieneri ar dveji metai“, – pažymėjo B.Rubesa.
Už transporto politiką atsakinga Europos Komisijos narė Violeta Bulc pirmadienį Vilniuje įspėjo, kad Baltijos šalys privalo siekti susitarimo dėl „Rail Baltica“, antraip jos gali susidurti su finansavimo problemomis.
Vasario pradžioje projektą įgyvendinančios įmonės „RB Rail“ akcininkai iš Lietuvos ir Estijos išreiškė nepasitikėjimą B.Rubesa, o Latvijos akcininkai susilaikė.
Pasak „RB Rail“ Estijos akcininkės „Rail Baltic Estonia“ vadovės Riia Sillave, akcininkai nėra patenkinti B.Rubesos darbu ir mano, kad reikalingi pokyčiai.
„RB Rail“ stebėtojų taryba šį klausimą svarstys posėdyje kovo 22 dieną.
Įgyvendinant preliminarios 5,8 mlrd. eurų vertės „Rail Baltica“ projektą, bus nutiesta tiesioginė geležinkelio jungtis tarp Baltijos šalių ir Europos geležinkelio tinklo. Keleiviniai traukiniai linija galės važiuoti iki 240 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai – iki 120 km. Projektą numatoma užbaigti iki 2026 metų.
