„Briuselio koridoriuose jau keliamas klausimas, ar išties trys Baltijos valstybės nori tiesti „Rail Baltica“ taip, kaip tai numato sutartis. Taip būtų užsitikrinta, kad naujos finansinės plėtros programos pradžioje 2020 metais turėsime būtinus 4 mlrd. eurų. Taip, aš manau, kad šiek tiek rizikos čia yra", – B.Rubesą cituoja Estijos nacionalinio transliuotojo ERR naujienų portalas.
Jis pažymi, jog Europos Komisija įpareigojo tris Baltijos valstybes iki kovo 21 dienos pasiekti sutarimą dėl „Rail Baltica“ organizavimo ir struktūros, taip pat išspręsti kai kuriuos specifinius nesutarimus.
Anot B.Rubesos, vasario pradžioje Lietuvos ir Estijos atstovų išreikštas nepasitikėjimas ja susijęs su nesutarimais organizaciniais klausimais.
„Panašu, kad Estija ir Lietuva pastaraisiais mėnesiais išties tiki tuo, kad trys valstybės ar vykdančiosios institucijos gali įgyvendinti projektą, bendradarbiaudamos tik tarpusavyje. Tai nėra taip, kaip šis projektas buvo sumanytas, bent jau Europos Sąjungoje“, – sakė B.Rubesa.
Jos žodžiais, daugiausiai problemų kilo dėl Lietuvos, su kuria buvo sunku susitarti tiek dėl „Rail Baltica“ projekto rengimo, tiek ir dėl dalies techninių klausimų.
„Lietuvos geležinkeliai“ neseniai pareiškė, kad B. Rubesos pareiškimai gali turėti neigiamos įtakos projekto stabilumui ir tęstinumui.
„Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės „RailBaltica statyba“ vadovas ir „RB Rail“ stebėtojų tarybos narys Karolis Sankovskis sakė, jog Lietuvoje visi darbai vyksta pagal grafiką, tuo tarpu dalis darbų, už kuriuos atsakinga „RB Rail“, kiek vėluoja. Koordinavimo stoka, anot jo, buvo viena priežasčių, dėl kurios pareikštas nepasitikėjimas „RB Rail“ vadove.
Vasario pradžioje vykusiame įmonės akcininkų susirinkime Estijos ir Lietuvos atstovai išreiškė nepasitikėjimą B. Rubesa, o Latvija – susilaikė.
Tuo metu B. Rubesa nusprendė nesitraukti, taip pat pareiškė, kad susiduria su pasipriešinimu iš kai kurių įmonės stebėtojų tarybos narių, o akcininkams galėjo nepatikti jos vadovavimo principai.
Įgyvendinant preliminarios 5,8 mlrd. eurų vertės „Rail Baltica“ projektą, bus nutiesta tiesioginė geležinkelio jungtis tarp Baltijos šalių ir Europos geležinkelio tinklo. Keleiviniai traukiniai linija galės važiuoti iki 240 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai – iki 120 km. Projektą numatoma užbaigti iki 2026 metų.
„RB Rail“ akcininkės yra „Rail Baltica statyba“, Latvijos „Eiropas Dzelzcela Linijas“ ir Estijos "Rail Baltic Estonia".
