Privalumus pajus nutiesus aplinkkelį
„Prieš rekonstrukciją vidutiniškai per dieną Amalių pervaža pravažiuodavo apie 15 tūkst. automobilių. Dauguma jų buvo priversti laukti ties pervaža susidarančiose automobilių spūstyse. Didžiausios eismo spūstys susidarydavo rytinio ir vakarinio piko metu“, – pasakoja Paulius Keras, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Šiuo metu vietoje Amalių pervažos eismo srautas nukreipiamas į didžiausią Baltijos šalyse geležinkelį kertantį keturių arkų tunelį, kur dvi arkos skirtos automobilių eismui, o dvi – pėstiesiems.
Dar viena baigiama įrengti geležinkelio kirtimo vieta automobiliams – Marių tunelis, o pėstiesiems „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ šiemet įrengs pėsčiųjų tunelį ties Ugniakuro gatve. Kauno savivaldybė įrenginėja dar vieną geležinkelį kertantį tunelį atkarpoje nuo Chemijos gatvės, ties Svirplių taku, – šis tunelis bus skirtas pėstiesiems su automobilių transporto juosta, kuria naudotis galės tik specialiosios transporto priemonės.
Pasak P. Kero, Kauno mikrorajonus skiriantis geležinkelis versdavo miesto gyventojus kasdien prarasti nemažai laiko jį kertant, o dabar tai padaryti galima bus patogiau ir greičiau.
„Tiesa, šiuo metu miestiečiai dar negali įvertinti visų minėtų tunelių privalumų. Ateityje tuneliai taps sudėtine miesto pietrytinio aplinkkelio dalimi. Kol neįrengtas aplinkkelis, patekimas į tunelį dar nėra visiškai sklandus, taip pat eismo laidumą mažina R. Kalantos ir T. Masiulio gatvių žiedinė sankryža. Tačiau netolimoje ateityje eismo sąlygos bus dar geresnės“, – sako P. Keras.
Šiuo metu baigiamas rengti Kauno miesto pietrytinio aplinkkelio techninis projektas. Lygiagrečiai vyksta reikalingų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Kauno miesto savivaldybė prognozuoja, kad realūs darbai šioje vietoje, priklausomai nuo finansavimo galimybių, prasidės 2020 m. antrąjį pusmetį arba 2021 m.
„Įrengus aplinkkelį gerokai sumažės eismo srautai Petrašiūnų mikrorajone. Skaičiuojama, kad į aplinkkelį iš T. Masiulio gatvės persikels iki 12 tūkst. automobilių per parą“, – sako P. Keras.
Kauno miesto savivaldybė kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija į minėtą transporto mazgą investavo beveik 6 mln. Eur. Dar 7,3 mln. Eur. Kauno miesto savivaldybė skyrė Ateities plento bei viaduko rekonstrukcijai.
Ateityje – greitesnės kelionės traukiniais
Vykdomi darbai susiję su europinės vėžės „Rail Baltica“ įrengimu. Šio etapo metu bus rekonstruota apie 15 kilometrų geležinkelio kelio: nutiesti 9 kilometrai naujo europinės vėžės geležinkelio ir 2 kilometrai sugretinto europinės ir plačiosios vėžės geležinkelio kelio bei rekonstruota 3,6 kilometrai esamo plačiosios vėžės geležinkelio. Svarbiausi darbai prasidės vasarą.
„Rail Baltica“ – didžiausias Baltijos regiono infrastruktūros projektas per pastarąjį šimtmetį. Moderni greitoji „Rail Baltica“ jungtis suteiks patogią, saugią ir aplinkai nekenkiančią keleivių judėjimo alternatyvą, o geležinkelio linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą. Nutiesus „Rail Baltica“, keliones pradės šiuolaikiški ir modernūs elektriniai traukiniai, važiuosiantys iki 249 km/h greičiu.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.