Remigijus Šimašius: dėl „Air Lituanicos“ žlugimo praradome dvi su puse skrydžių krypčių

Vilnius nori daugiau oro vežėjų skrydžių krypčių ir maršrutų. Apie tai meras Remigijus Šimašius kalbėjosi su Vilniaus oro uosto, turizmo organizatorių, investuotojų atstovais. „Į Vilnių reikia patekti patogiau“, – tokia buvo pirmoji R.Šimašiaus mintis, išsakyta po posėdžio žurnalistams.
Vilniaus oro uoste
Vilniaus oro uoste / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Iš devynių krypčių, kuriomis skraidė „Air Lituanica“, tik dvi su puse nuo rugsėjo mėnesio lieka nepadengtos. Tai yra Hamburgas, Praha ir Miunchenas iš dalies, nes skraidoma ne į tą oro uostą ir klausimas, ar tai yra gerai. O dėl ateities, be jokios abejonės, turime užtikrinti geresnius skrydžius. Vyriausybė toje srityje dirba, yra paskyrusi pinigų skrydžių skatinimo fondui“, – kalbėjo Vilniaus meras.

Fondui numatytas milijonas eurų

Mero paminėtam fondui Vyriausybė šiuo metu yra skyrusi beveik milijoną eurų, tačiau pats fondas kol kas neveikia.

Skrydžių skatinimo fondas turėtų pradėti veikti radus jam tinkamą formą, kad būtų galimybė pritraukti ir privačių lėšų, tarkim, viešbučiuose surenkant tam tikras rinkliavas ar pan.

„Reikia geriau koordinuoti oro susisiekimą ir Lietuvos bei Vilniaus pasiekiamumo derinimo klausimus. Nes šiandien lyg ir derinamas tas klausimas, bet turizmo darbuotojai skundžiasi, kad dėl skrydžių nėra turistų, o oro linijos tvirtina, kad nėra marketingo, dėl to nėra keleivių“, – aiškino R.Šimašius.

Iš devynių „Air Lituanicos“ krypčių šešiomis nuo rugsėjo skraidys „AirBaltic“. Jeigu keleivių bus, tos kryptys turėtų išlikti. Apie dvi naujas kryptis paskelbė ir „Wizz Air“.

VIDEO: R.Šimašiaus ir A.Šliūpo komentaras dėl skrydžių plėtros

Konkuruoja ne dėl maršruto, o dėl pinigų

Aurimo Šrubėno nuotr./Arijandas Šliupas
Aurimo Šrubėno nuotr./Arijandas Šliupas

Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas teigė, kad gerinant pasiekiamumą daug dirba Lietuvos oro uostai, fiksuojantys keleivių srautus, besiderantys su aviakompanijomis dėl naujų maršrutų atidarymo.

Anot viceministro, Lietuva nekonkuruoja dėl vieno ar kito maršruto, o kaip šalis konkuruoja su kita šalimi dėl galimybės iš keleivių srauto gauti kuo didesnes pajamas ir grąžą aviakompanijoms. 

Kada pradės veikti maršrutų plėtros fondas, nei viceministras, nei meras spėlioti nelinkę. „Maršrutų plėtros fondas yra skirtas rinkodaros priemonėms taikyti ir tam tikriems maršrutams kurti, dirbant su aviakompanijomis. Galimybės yra didelės, bet to fondo įsteigimas ir egzistavimas nesukuria šimtaprocentinės garantijos, kad vienas ar kitas maršrutas atsidarys“, – tikino A.Šliupas.

Savivaldybė prisidės

Iš devynių krypčių, kuriomis skraidė „Air Lituanica“, tik dvi su puse nuo rugsėjo mėnesio lieka nepadengtos. Tai yra Hamburgas, Praha ir Miunchenas iš dalies, nes skraidoma ne į tą oro uostą, – sakė R.Šimašius.

Vilniaus savivaldybė prie šio fondo veiklos ketina prisidėti kitąmet, skirdama beveik milijoną eurų rinkodaros priemonėms, skatinant geresnį susisiekimą su Vilniumi.

„Žiūrint į Vilniaus ir Lietuvos prisistatymą užsienio šalyse kviečiant čia atvykti, praleisti savaitgalį ar verslo reikalais, matome, kad nelabai yra suderinta su realiomis pasiekiamumo galimybėmis“, – apie situaciją dabar kalba R.Šimašius.

Tačiau nei meras, nei ministras neteigia, kad naujos oro linijų bendrovės galėtų ateiti į Lietuvą tik todėl, kad valstybė ar miestas jas paremtų. Esą pagrindinis dalykas yra ne tokia parama, o verslo logika ir maršruto potencialas, ar toks maršrutas bus reikalingas ir sulauks keleivių.

„Galiu pasakyti, kiek tokiems tikslams skiria kitos šalys. Škotija prieš penkerius metus kasmet skyrė iki 5 mln. svarų sterlingų maršrutų plėtros programai. Švedija yra paskelbusi apie 10 mln. eurų sumą, skirtą Švedijos pasiekiamumui gerinti“, – apie kitų šalių patirtį kalbėjo A.Šliupas.

„Air Lituanica“ skrydžius nutraukė

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Remigijus Šimašius komentavo  „Air Lituanica“ likimą
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Remigijus Šimašius

R.Šimašiaus teigimu, „Air Lituanica“ šiuo metu rūpinasi savo keleiviais, tačiau jos ateitis aiški – bankrotas.

Penktadienį „Air Lituanica“ paskelbė nuo penktadienio, gegužės 22 d. vidurdienio, skrydžių nebevykdysianti.

„Įmonės vadovai, būdami atsakingi ir matydami, kad iškilo rizika, jog įmonė dėl finansinių sunkumų gali nepajėgti įvykdyti visų įsipareigojimų keleiviams, stabdo skrydžius visais savo maršrutais ir įgyvendina visas įmanomas priemones, kad keleivių, kurie yra įsigiję skrydžių bilietus, planai būtų sutrikdyti kuo mažiau.

Daliai keleivių jau rastas sprendimas bendradarbiaujant su Latvijos oro linijų bendrove „Air Baltic“, dėl likusios dalies skrydžių dar tariamasi. „Air Lituanica“, susitarusi su „Air Baltic“, iškart atsiskaitė su partneriu, tad keleivių pervežimas per ateinančias 8 dienas yra garantuotas“, – teigta bendrovės spaudos pranešime.

„Air Lituanica“ bilietai buvo pardavinėjami aviacinės vasaros skrydžių tvarkaraščiui, t. y. iki paskutinio spalio sekmadienio. Pirminiu skaičiavimu yra nupirkta bilietų už 2,2 mln. Eur/7,6 mln. Lt., buvo parduota per 27 tūkst. skrydžių, t. y. bilietų į vieną pusę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos