„Lygiai prieš mėnesį atėjęs į savivaldybę, perėmęs savivaldybės vairą, radau „Air Lituanicą“ beveik nemokią, beveik bankrutavusią, nes įsipareigojimai viršijo turtą daugiau nei tris kartus. Tai buvo ir pagrindinė priežastis, kodėl neatsirado privačių investuotojų, kurie sutiktų plėtoti jungtinę veiklą. Vyriausybė irgi nepanoro prisidėti prie bendrovės išlaikymo“, – surengęs trumpą spaudos konferenciją dėl oro linijų likimo kalbėjo R.Šimašius.
Gerins susisiekimą
Pasak mero, šiuo metu svarbiausias klausimas yra dėl keleivių. „Esu paprašęs bendrovės vadovų, kad visais keleiviais būtų pasirūpinta, esu informuotas apie visus planus, kad keleivių teisės bus garantuotos. Dėl konkrečių detalių reikia kreiptis į „Air Lituanicos“ bendrovę“, – sakė meras.
Kitas dalykas – kaip pagerinti susisiekimą su Vilniumi. Tačiau, anot mero, „Air Lituanica“ irgi nesugebėjo šių klausimų išspręsti. Todėl ketinama daugiau laiko ir lėšų skirti Vilniaus marketingui, bendradarbiavimui su kitais miestais, su kuriais reisai yra reikalingi, pats meras žada tarpininkauti bendraujant su investuotojais, turizmo organizatoriais ir t.t.
Paklaustas apie būsimuosius savivaldybės nuostolius, kuriuos Vilniaus savivaldybė patirs dėl „Air Lituanicos“ žlugimo, R.Šimašius priminė, kad dabar miestas kasmet privalėdavo skirti šioms oro linijoms ne mažiau 10 mln. eurų.
Kurios Vilniaus savivaldybės bendrovės turės didžiausių nuostolių dėl šios įmonės žlugimo, meras kol kas sakyti nenorėjo.
Prasta strategija?
Lygiai prieš mėnesį atėjęs į savivaldybę, perėmęs savivaldybės vairą, radau „Air Lituanicą“ beveik nemokią, beveik bankrutavusią, nes įsipareigojimai viršijo turtą daugiau nei tris kartus, – sakė R.Šimašius.
Anot R.Šimašiaus, „Air Lituanica“ žlunga ne todėl, kad buvo dirbama blogai, tai esą buvo užprogramuota pačioje bendrovės strategijoje.
„Tai buvo užprogramuota politiškai šitame kabinete, bet man dar jame nesant“, – rodydamas mero kabineto duris kalbėjo R.Šimašius.
A.Zuokas vadina politiniu susidorojimu
Žlunganti Vilniaus savivaldybės oro bendrovė „Air Lituanica“ galėjo toliau veikti, padidinus jos kapitalą, sako buvęs Vilniaus meras ir bendrovės įkūrimo iniciatorius A.Zuokas, praneša BNS. Anot buvusio mero, sprendimas nutraukti bendrovės veiklą yra politinis.
„Aš nepateisinu šito sprendimo. Tai yra grynai politiškas sprendimas. Tačiau būtent dėl politinių motyvų R.Šimašius atsisakė šitą sprendimą (įstatinio kapitalo didinimo – BNS) teikti tarybai, todėl verslo planas yra nevykdomas“, – žurnalistams penktadienį sakė A.Zuokas.
Griauti yra populiariau šiandieną Lietuvoje nei kurti. Aš manau, šiuo atveju R.Šimašius tiesiog nematė reikalo tam skirti dėmesio ir tęsti „Air Lituanicos“ veiklą, – kalbėjo A.Zuokas.
Anot jo, jei bendrovės įstatinis kapitalas būtų padidintas, kaip numato penkerių metų verslo planas, bendrovė nebūtų žlugusi. Be to, teiginius, kad bendrovė per metus patirdavo maždaug apie 10 mln. eurų nuostolių, A.Zuokas vadina „nekompetencija, visišku reikalo nesupratimu arba tiesiog melavimu“. Nors kaip tik šį skaičių penktadienį minėjo „Air Lituanica“ atstovai.
Buvęs meras pridūrė, kad R.Šimašius esą pritarė „Air Lituanica“ kapitalo didinimui 800 tūkst. eurų – sprendimas buvo patvirtintas dar praėjusios tarybos, tačiau kapitalas nebuvo padidintas.
„Griauti yra populiariau šiandieną Lietuvoje nei kurti. Aš manau, šiuo atveju R.Šimašius tiesiog nematė reikalo tam skirti dėmesio ir tęsti „Air Lituanicos“ veiklą“, – kalbėjo A.Zuokas.
Jo teigimu, vis dar yra du potencialūs investuotojai, norintys prisidėti prie „Air Lituanicos“ veiklos, su jais esą deramasi.
Norima, kad per artimiausias dvi savaites visi „Air Lituanica“ keleiviai galėtų skristi su „Air Baltic“, tačiau kol kas sutarta tik dėl aštuonių dienų. Kiti keleiviai gali kreiptis į bendrovę ir įsigyti bilietus skrydžiams su „Air Baltic“. Tad keleiviams reikėtų dar palaukti kelias dienas ir tada kreiptis dėl savo kelionių.
Jau galima reikalauti pinigų
„Keleiviai jau dabar gali kreiptis dėl pinigų už bilietus grąžinimo. Jiems reikėtų kreiptis ten, kur pirko bilietus – kelionių agentūrą ar kitas bilietų platinimo vietas. Jeigu pirko tiesiogiai per mūsų sistemą, tai mūsų interneto svetainėje aiškiai nurodyta, ką reikia užpildyti dėl bilietų grąžinimo. Pinigų grąžinimą užtikrina „Start Vilnius“. Tie, kurie yra apsidraudę, gali kreiptis į savo draudikus, jie grąžins labai greitai. Mes tai padarysime ne taip greitai, terminai yra labai ilgi. Kiekvienu atveju tas laikas bus skirtingas“, – aiškino bendrovės atstovė Sandra Meškauskaitė.
Kas bus toliau, tiksliai nežinoma. „Šiandien mes dirbame su partneriais ir tiekėjais. Gal ne šiandien, gal pirmadienį ar antradienį kuris nors iš tiekėjų kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir teismas gali tai patvirtinti.
Skolų yra, bet tikslios sumos nežinau. Pagrindinės skolos – navigaciniai mokesčiai. O už kurą, mokesčiai už keleivius ir pan. buvo sumokėta iš anksto.
Tokiu atveju paskiriamas bankroto administratrorius ir pradedama įmonės bankroto procedūra. Mes patys neturime pagrindo inicijuoti bankroto, turime lėšų kol kas vykdyti veiklą.
Skolų yra, bet tikslios sumos nežinau. Pagrindinės skolos – navigaciniai mokesčiai. O už kurą, mokesčiai už keleivius ir pan. buvo sumokėta iš anksto. Šiandien vykdome skrydžius, nes jau buvome sumokėję“, – teigė atstovė.
Šįryt skrydžiai į Amsterdamą, Taliną, Paryžių iki vidurdienio įvyko, bet į Briuselį, Stokholmą, Berlyną ir Prahą keleiviai jau skris su „Air Baltic“. Taip pat neatšauktas skrydis į Taliną vakare.
Nuostoliai gali siekti 10 mln. eurų
Kol kas tiksliai nėra suskaičiuota, bet nuostoliai tikriausiai sieks apie 10 mln. eurų. Bendrovėje dirba 52 žmonės, jiems atlyginimai už balandį buvo sumokėti. Jeigu bus paskelbtas bankrotas, tai darbuotojai bus atleidžiami pagal numatytas taisykles.
Šiuo metu „Air Lituanica“ vieną orlaivį nuomojo iš Brazilijos, čia yra numatyta sutarties nutraukimas iš anksto. Kitas lėktuvas nuomotas iš Estijos oro linijų, jis įvykdė paskutinį skrydį ir bus atiduotas estams. Trečiasis taip pat baigė savo paskutinį skrydį.
„Aviakompanijai per metus reikėjo papildomų 10 mln. eurų, kad galėtų vykdyti savo veiklą. Jeigu tai būtų skiriama galvojant strategiškai į priekį, tuomet kompanija galėtų gyvuoti. Galiu patvirtinti, kad bendrovė iš savo pajamų vykdyti veiklos negalėjo. Todėl nutraukus dotacijas, skrydžiai buvo nutraukti“, – kalbėjo S.Meškauskaitė.
Jos teigimu, Vilniaus savivaldybės sprendimas toliau nefinansuoti oro linijų buvo politinis, kai savivaldybė atsisakė jai nebūdingos veiklos dėl savo sunkios finansinės situacijos. „Bet pastangos tikrai buvo dedamos“, – teigė atstovė.
„Air Lituanica“ maršrutų neparduoda, tik prašoma, kad „Air Baltic“ pervežtų bendrovės klientus.
Pasak S.Meškauskaitės, „Air Lituanica“ maršrutų neparduoda, tik prašoma, kad „Air Baltic“ pervežtų bendrovės klientus.
Per savaitę bendrovei išgyventi reikėdavo 650 tūkst. eurų, o bilietų būdavo parduodama už 470 tūkst. eurų. Tad dar apie trečdalio lėšų bendrovei reikėdavo gauti iš šalies.
Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ paskelbė, kad nuo penktadienio, gegužės 22 d. vidurdienio, skrydžių nebevykdys. „Įmonės vadovai, būdami atsakingi ir matydami, kad iškilo rizika, jog įmonė dėl finansinių sunkumų gali nepajėgti įvykdyti visų įsipareigojimų keleiviams, stabdo skrydžius visais savo maršrutais ir įgyvendina visas įmanomas priemones, kad keleivių, kurie yra įsigiję skrydžių bilietus, planai būtų sutrikdyti kuo mažiau.
Daliai keleivių jau rastas sprendimas bendradarbiaujant su Latvijos oro linijų bendrove „Air Baltic“, dėl likusios dalies skrydžių dar tariamasi. „Air Lituanica“, susitarusi su „Air Baltic“, iškart atsiskaitė su partneriu, tad keleivių pervežimas per ateinančias 8 dienas yra garantuotas“, – teigiama bendrovės spaudos pranešime.
„Air Lituanica“ bilietai buvo pardavinėjami aviacinės vasaros skrydžių tvarkaraščiui, t. y. iki paskutinio spalio sekmadienio. Pirminiu skaičiavimu yra nupirkta bilietų už 2,2 mln. Eur/7,6 mln. Lt., buvo parduota per 27 tūkst. skrydžių, t. y. bilietų į vieną pusę.
