„Nėra labai malonus įvykis, mes tikėjome ta kompanija, kad ji sugebės pritraukti investuotojus, kooperuotis su kitomis Baltijos šalimis ir išvystyti šitą veiklą. Ar buvo galima išvystyti iki nacionalinio lygmens vežėjo? Manau, jei būtų kooperuotasi tarp trijų Baltijos valstybių ir būtų investuota, tai, matyt, tokią kompaniją galėjome turėti. Apgailestaujame, kad nebuvo rastas investuotojas ir nebuvo apjungtos trijų Baltijos šalių rinkos“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė R.Sinkevičius.
Pasak jo, tarp potencialių investuotojų į „Air Lituanica“ buvo „Air Baltic“ ir „Estonian Air“.
„Pasiūlymų įmonė turėjo ir ne vieną, kiek man žinoma, tris ar keturis. Arba nesusiderėjo dėl sąlygų, arba lėmė kitos ekonominės sąlygos. Vienas iš jų – „Air Baltic“, kitas – Estijos kompanija. Šitos dvi buvo realios. Buvo vedama šneka ir su tam tikrais investuotojais iš Pietų Afrikos“, – sakė R.Sinkevičius.
Ministro teigimu, reguliavimas yra pakankamas, kad „Air Lituanicos“ nežlugtų.
„Manau, reguliavimo aplinka yra pakankama. Suprantama, kad nuo nulio pradėti kompaniją ir tikėtis, kad per metus ar du ji bus pelninga, matyt, neverta. Egzistuoja dar vienas aspektas – kompanija turi būti siekianti pelno, bet nors kompanija dirbo nuostolingai, tam tikra ekonominė grąža valstybės mastu buvo“, – sakė susisiekimo ministras.
„Air Lituanica“ yra jau antra veiklą nutraukusi Lietuvos oro bendrovė – dėl finansinių problemų 2009 metų pradžioje skrydžius nutraukė šiuo metu jau bankrutavusi privataus kapitalo oro linijų bendrovė „flyLAL-Lithuanian Airlines“, kuri priklausė Gedimino Žiemelio valdomai investicijų bendrovei „ŽIA valda“ bei kitiems verslininkams.
