„Susisiekimo ministerijos užduotis – netrukdyti “, – sakė ministras.
R.Sinkevičius palankiai vertina idėją įsteigti Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro bendrovę, nors, jo teigimu, Latvijos bendrovė „airBaltic“ patiria nuostolių, o Estijos bendrovę „Estonian Air“ nuo bankroto gelbsti vyriausybė.
Ministro požiūriu, konkurencija tarp Vilniaus ir Kauno aerouostų – nereikalingas dalykas. Šiuo metu rengiama tų aerouostų veiklos ekonominė studija.
Kalbėdamas apie laivybą Lietuvos upėmis, R.Sinkevičius paminėjo Marvelės krovininę prieplauką, kurios statyba prasidėjo šįmet. Šio objekto, kurio statyboms jau skirta 9,7 mln. Lt, plėtra siejama su anhidrito eksportu. Komentuodamas juridines kliūtis, kurios kyla išgaunant naudingas iškasenas, susisiekimo ministras pasakė: „Lietuvoje greitai nebus galima auginti nei gyvulių, nei naudoti gamtos išteklių. Klausimas – kaip mes gyvensime?“
R.Sinkevičiaus nuomone, europinės geležinkelio vėžės tiesimas Lietuvoje nesibaigs 2015 m., kada ji pasieks Palemoną. Perspektyvoje – per Lietuvą einanti geležinkelio Helsinkis – Berlynas atkarpa. „Šiuo metu Lietuva yra ne tik energetinė, bet ir transporto sala“, – taip ministras apibūdino Lietuvos geležinkelių europinės integracijos būklę.
ES institucijų požiūriu, Europos automobilių keliai yra perkrauti, todėl jų plėtra nėra skatinama, tačiau Lietuvai, kurios viduje krovinius labiau apsimoka gabenti automobiliais, tokia strategija nėra racionali – įsitikinęs susisiekimo ministras R.Sinkevičius.
