Pranešime teigiama, jog šią savaitę Krokuvoje vykusiose dvišalėse derybose sutarta, kad šiems metams skirtų leidimų pakako, todėl tiek pat jų bus skirta ir kitam 12-os mėnesių laikotarpiui – iki 2018 metų sausio 31 dienos.
Pranešime neužsimenama apie tai, kada gali būti pasirašytas tai įtvirtinantis dvišalis dokumentas, tačiau pažymima, kad Rusija laikytų tokį susitarimą galutiniu ir nenorėtų toliau apie tai diskutuoti, nes „vežėjai turi būti iš anksto informuoti apie leidimų skaičių, kad galėtų planuoti veiklą kitais metais“.
Tuo tarpu „Deutsche Welle“ rašo, jog Rusija siekia apsidrausti nuo šių metų pradžios įvykių pasikartojimo, todėl derasi su keltų linijų operatoriais dėl galimybių smarkiai padidinti Rusijos vilkikų gabenimo į Europos uostus apimtis, jei su Lenkija galutinai susitarti nepavyktų.
Rusijos autotransporto agentūros („Rosavtotrans“) pranešime teigiama, jog tokios galimybės aptartos neseniai vykusiame Rusijos transporto viceministro Nikolajaus Asaulo susitikime su Danijos bendrovės DFDS vadovybe.
Krovinių gabenimas tarp Rusijos ir Lenkijos visiškai sustojo vasario 1-ąją, baigus galioti dvišaliams krovinių vežimo leidimams. Lenkija derybose bandė užginčyti Rusijos įstatymą, skelbiantį, kad norint įvežti prekes, kurių gamintoja – užsienio bendrovė, reikalingas trišalis leidimas.
Dėl tokios situacijos Klaipėdos uoste kelias savaites buvo nusidriekusios Rusijos vilkikų eilės – jie į Vokietiją kėlėsi DFDS keltais. Tuo pat metu prie Lietuvos sienos su Baltarusija bei prie Latvijos sienos su Rusija buvo nusidriekusios vilkikų eilės. Rusijos vežėjų bandymams Europą pasiekti per Ukrainą kelią užkirto vietinės patriotinės organizacijos, kurių atstovai Vakarų Ukrainoje blokuodavo vilkikus su rusiškais numeriais.
Toks chaosas ilgai netruko – jau vasarį Lenkija ir Rusija pasiekė laikinąjį susitarimą, tačiau galutinai ginčas buvo baigtas tik pirmojo metų ketvirčio pabaigoje – šalys viena kitai išdavė po 170 tūkst. leidimų, kurie galios iki šių metų pabaigos.
