„Lietuvos reguliavimo institucijos sprendimas leisti Vilniaus oro uostui pernelyg padidinti 2023 m. kainas, nepaisant visų pagrindinių oro transporto bendrovių prieštaravimų, neapsaugojo keleivių nuo monopolinio oro uosto vykdomų kainų šuolių“, – rašoma išplatintame pranešime.
„Ryanair“ teigia, kad nepagrįstas kainų padidinimas jau dabar kenkia Vilniaus turizmui, susisiekimui, eismui ir darbo vietoms.
Tai esą įrodo minėti 2023 m. vasaros skrydžių kainų sumažinimai.
15min jau rašė, kad nuo kovo pabaigos planuojama pilnai atsisakyti dviejų skrydžių iš Vilniaus į Jungtinės Karalystės Birmingemo ir Lydso/Bradfordo oro uostus.
11 krypčių, kuriomis bendrovės lėktuvai iš sostinės skraidys rečiau, remiantis pranešimu spaudai yra šios: Atėnai, Berlynas, Bilundas (Danija), Korfu (Graikija), Dublinas, Frankfurtas, Gdanskas, Londono Stanstedas, Milanas, Venecija, Viena.
Kokie konkretūs skrydžiai šiuose maršrutuose bus apkarpyti nedetalizuojama. Dalis jų šiuo metu nevykdomi ir planuoti pradėti nuo pavasario arba vasaros.
„Mes apgailestaujame, kad tai įvyko tik dėl nelogiško Vilniaus oro uosto sprendimo padidinti mokesčius net 28 proc., todėl skrydžiai į Vilnių ir iš jo tampa brangesni ir mažiau konkurencingi, palyginti su daugeliu kitų ES oro uostų, kurie mažina kainas, kad susigrąžintų COVID laikotarpiu prarastą srautą, arba įšaldo mokesčius, kad paskatintų keleivių skaičiaus augimą“, – išplatintame pranešime cituojamas „Ryanair“ atstovas Dara Brady.
Vilniaus oro uostas nusprendė padidinti mokesčius ir pakenkti vietos turizmui, susisiekimui, eismui ir darbo vietoms – tai įrodo šie 2023 m. vasaros skrydžių mažinimai, teigia bendrovės atstovai.
„Raginame Lietuvos reguliuotoją peržiūrėti savo sprendimą ir atsisakyti šio nelogiško ir pernelyg didelio kainų didinimo, antraip rizikuojame dar labiau pakenkti Lietuvos susisiekimui.“, – rašoma išplatintame pranešime.
Lietuvos oro uostai oficialaus pranešimo negavo: rinkliavas privalėjome didinti
Lietuvos oro uostai 15min informavo apie oro bendrovės „Ryanair“ planus mažinti skrydžių skaičių ir dažnį oficialaus pranešimo iki šiol negavę.
Lietuvos oro uostų komunikacijos vadovas Marius Zelenius atsiųstame komentare teigė, kad paskutinį kartą rinkliavos Vilniaus oro uoste buvo keistos 2018 m. ir pabrėžė, kad dabartinis pakėlimas pagrįstas išaugusiais kaštais.
Anot jo, stipriai išaugo energijos, darbo užmokesčio, infrastruktūros atnaujinimo ir kitos sąnaudos.
„Jei norime turėti veikiantį ir efektyvų oro uostą, o tai yra visų rinkos dalyvių interesas, nesusidurti su operaciniais iššūkiais ir galimybių žmonės keliauti – turėjome peržiūrėti kainodarą, kad ji atitiktų realią situaciją dabartinėje ekonominėje realybėje“, – komentavo jis.
Esminės oro uosto kainodaros dedamosios yra išvykstančių ar atvykstančių keleivių aptarnavimo bendros infrastruktūros naudojimas, tūpimo-kilimo mokesčiai, lėktuvo parkavimas, specialiųjų poreikių keleivių aptarnavimas ir tam tikrų specifinių paslaugų teikimas (pvz.: orlaivio palyda aerodrome).
„Verta paminėti, jog aviacinė kainodara yra reguliuojama – jos modelis ES oro uostuose yra reguliuojamas Europos Komisijos ir turi būti pagrįstas sąnaudomis bei investicijomis, todėl rinkliavos yra paskaičiuojamos pagal numatytas formules“, – teigė M.Zelenius.
Naujoji, dar tik 2023 metais įsigaliojusi, kainodara Vilniaus oro uoste iš esmės vienam lėktuvui gali reikšti apie 20 proc. bendros infrastruktūros naudojimo mokesčių augimą, priklausomai nuo lėktuvo modelio, krovinio svorio, keleivių skaičiaus ir kitų aspektų.
„Tai yra žemutinė riba, mažiausias būtinas pokytis, kurį reikia įgyvendinti, jei norime užtikrinti oro uosto efektyvią veiklą ilgalaikėje perspektyvoje. Oro bendrovių vykdomų skrydžių bendroje sąnaudų struktūroje didžiausia dalis tenka degalų išlaidoms, įgulos darbo užmokesčiui, orlaivių nuomai ir jo aptarnavimui, o oro uostų mokesčiai sudaro tik iki 5 proc. skrydžio kainos“, – teigė Lietuvos oro uostų atstovas.
Jis pridūrė, kad panašius pokyčius jau įgyvendino arba apie juos pranešė daugelis tiek mūsų regiono, tiek visos Europos oro uostų.
