„Pagal infrastruktūra mūsų kaimynus lenkiame penkeriais metais“, – sakė ji, pridūrusi, kad pastaraisiais metais į Rygos oro uosto infrastruktūrą buvo investuoti 154 mln. eurų.
Šiuo metu Rygos oro uostas siekia plėsti savo tolimųjų skrydžių pasiūlą, įskaitant skrydžius į Japoniją. Be to, jau dvejus metus vyksta derybos su Kinija.
„Esu įsitikinusi, kad derybos duos rezultatų. Ar pradėsime nuo užsakomųjų skrydžių, krovinių ar keleivių skraidinimo, rezultatai tikrai bus“, – sakė I. Licė.
Jos teigimu, tolesnė sėkmė priklausys nuo nacionalinės aviakompanijos „airBaltic“ bei „Rail Baltica“ geležinkelio projekto.
Rygos oro uostas yra didžiausias oro uostas Baltijos šalyse, čia 20 aviakompanijų žiemos sezonu skraidina į daugiau nei 60, o vasaros sezonu – į beveik 90 miestų.
Pernai oro uostas aptarnavo daugiau nei 5,4 mln. keleivių – beveik 45 proc. visų Baltijos šalių oro uostų aptarnautų keleivių.