„Iš visų 8 „Rail Baltica“ projektas buvo mažiausiai rizikingas, labiausiai pažengęs į priekį, ypač kalbant apie Lietuvos darbus“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė premjeras.
S.Skvernelis sakė, kad visi 8 projektai, o ne vien „Rail Baltica“, yra pabrangę.
Premjero teigimu, projektas turi galimybę atsipirkti. „Važinės šitais maršrutais tiek Baltijos valstybių, Suomijos, Lenkijos keleiviai, taip pat ir kroviniai. Nepamirškime, kad šis projektas yra labai svarbus kalbant apie mūsų nacionalinį saugumą, įrangos, technikos galimą perdislokavimą“, – teigė S.Skvernelis.
EAR pareiškė, kad europinės vėžės geležinkelio projekto nuo Varšuvos iki Helsinkio „Rail Baltica“ kaina išaugo beveik 2,4 mlrd. eurų – iki 7 mlrd. eurų, ir ateityje gali dar didėti, antradienį pranešė BNS.
Be to, EAR suabejojo projekto ekonomiškumu bei jo įgyvendinimu numatytu laiku – iki 2026 metų.
„EAR vertinimais, dabartinės realiosios išlaidos siekia ne 4,648 mlrd. eurų, kaip buvo planuota iš pradžių, ar ne iki šiol patikslintą 5,8 mlrd. eurų sumą, o visus 7 mlrd. eurų. Be to, neatmetama, kad ateityje šios išlaidos dar išaugs“, – antradienį sakė EAR atstovas Lucas T'Joenas.
Anot BNS, L.T'Joenas pridūrė, jog EAR manymu, „Rail Baltica“ projekto ekonominis tvarumas nėra akivaizdus, kadangi eismas iš šiaurės į pietus nėra intensyvus, be to, čia dominuoja kelių ir jūrų transportas.
Tuo tarpu laikinasis EK atstovybės Latvijoje vadovas Andris Kuzniekas parlamentarams paaiškino, kad padidėjusias išlaidas lėmė Rygos miesto bei Kauno–Vilniaus jungties integracija į projektą, kurie iš pradžių nebuvo įtraukti į projektą.
Tuo pat metu A.Kuzniekas pabrėžė, kad oficialios projekto išlaidos vis dar yra 5,8 mlrd. eurų, tuo tarpu 7 mlrd. eurų, apie kuriuos kalbama EAR išvadoje, nėra oficialiai patvirtinti.
