Už tokias Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisas antradienį balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo septyni, o susilaikė 35.
Kai kuriems Seimo nariams pasiūlius perbalsuoti ir atšaukti įstatymą, tai nebuvo padaryta.
I. Šimonytė pareiškė, kad tokios pataisos negali būti praktiškai įgyvendintos.
„Pirkimas yra teisme, jo sprendimas bus aiškus tik gruodžio (2023-ųjų – BNS) pabaigoje. Jeigu jis bus teigiamas, sutarties terminas yra 14 mėnesių – iki 2025 metų nespės. Vyriausybė turės ateiti (į Seimą – BNS) su termino nukėlimu. Jeigu sprendimas bus neigiamas ir konkursą reikia skelbti iš naujo, tada juo labiau sausio 1 diena nebesigauna“, – Seimo posėdyje teigė ji.
Pusmečiu paankstinti įstatymo įsigaliojimo terminą pasiūlė du Ekonomikos komitete dirbantys konservatoriai – Andrius Kupčinskas ir Mindaugas Skritulskas. Seimas jų iniciatyvai pritarė bendru sutarimu, be balsavimo. Diskusija kilo priėmus visą įstatymą.
Posėdžiui pirmininkavęs konservatorius Paulius Saudargas pasiūlė balsuoti dar kartą.
„Vadinasi, anuliuojame sprendimą, grįžtame svarstyti siūlymų“, – pareiškė jis.
Tačiau tam paprieštaravo Mišrios Seimo narių grupės atstovas Remigijus Žemaitaitis: „Negali balsuoti ir siūlyti tokio pasiūlymo. Nebestatutinis. Gongas suduotas, vadinasi, kad yra priimtas (įstatymas – BNS). Viskas. Gali dabar prašyti prezidento vetuoti“.
„Darbietis“ Andrius Mazuronis taip pat mano, kad perbalsuojant būtų suformuotas precedentas.
„Paskui bus kvestionuojamas pats teisėtumas Seimo priimto sprendimo. Procedūra, kai suduodamas gongas, būna baigta. Čia nėra jokios politinės diskusijos, bet vėliau gali būti atvejų, kai bus politinė diskusija, kai bus priimtas sprendimas, kai bus suduotas gongas, paskelbta apie teisės aktų priėmimą ir bus suformuotas precedentas, kaip net po gongo grįžti ir vėl pradėti svarstymą arba priėmimo procedūrą“, – kalbėjo jis.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis ironizavo dėl galimybės perbalsuoti dėl valstybės biudžeto priėmimo.
„Priiminėjant biudžetą irgi buvo daug triukšmo, atėjo žmonių (biudžeto priėmimą stebėjo daug pedagogų – BNS), tai turėsiu pasiūlymą prabalsuoti, kad mes laikytume biudžeto priėmimą nepriimtu, ir dar kartą balsuotume dėl biudžeto“, – svarstė jis.
Tuo metu A. Kupčinskas sakė, kad pusmečiu paankstinamas terminas nieko nereiškia.
„Galima grįžti 2024 metų pavasario sesijoje, matysime, kaip tie teismai, tada ir pamatysime“, – teigė jis.
Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas anksčiau sakė, kad pasibaigus teismams sistema galėtų būti įrengta ir pradėti veikti būtent 2025 metų liepą. Anot jo, gruodžio mėnesį turėtų baigtis teismai dėl to, kas sistemą įdiegs, o tuomet per 14 mėnesių ji bus įdiegta.
Vilniaus apygardos teismas rugsėjį nusprendė, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos skelbtą sistemos diegimo konkursą teisėtai laimėjo Vilniaus programinės įrangos kūrimo bendrovė „Proit“, tačiau konkursas lieka sustabdytas, nes šią nutartį apskundė konkurse dalyvavusi Čekijos įmonė „TollNet“.
2022-ųjų pabaigoje Seimas buvo pritaręs įstatymo pataisoms, kuriomis e. tollingo diegimą atidėjo iki 2024 metų liepos 1 dienos, anksčiau buvo planuota, kad nauja sistema pradės veikti nuo 2023 metų.
Anot Susisiekimo ministerijos, dabar nepratęsus termino nuo 2024 metų liepos neliktų mokesčio reglamentavimo, jis negalėtų būti renkamas, nes elektroninės rinkliavos sistema dar neveiktų.
Šiuo metu taikant vinječių (pagal nuvažiuotą laiką) apmokestinimo sistemą, per metus surenkama apie 50 mln. eurų. Vyriausybei nustačius naujus mokesčio už naudojimąsi Lietuvos keliais dydžius, per metus planuojama surinkti apie 90 mln. eurų kelių naudotojo mokesčio, kuris bus skiriamas magistralinių kelių plėtrai ir priežiūrai.
Anksčiau skelbta, kad įdiegus e. tollingo sistemą, planuojama surinkti per 110 mln. eurų.
