Seimas antradienį priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą: už balsavo 62 Seimo nariai, prieš – 6, o susilaikė 31.
Seimui pritarus metro idėjai, sudaromos sąlygos privatiems investuotojams imtis metro statybų.
Įstatymas numato, kad savivaldybės pačios organizuos visus metro įrengti reikalingus teritorijų planavimo, sprendinių parengimo ir jų priėmimo darbus.
Metro projektus įgyvendintų tik savivaldybės, jos galės siekti, kad metro būtų pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos arba valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Savivaldybės galės investuoti į metro bendrovės akcijas iki 50 proc., o bendros investicijos būtų atliktos valstybės ir privataus kapitalo partnerystės arba koncesijos (ilgiau kaip 25 metų) pagrindu.
„Tvarkietis“ Petras Gražulis metro idėją pavadino utopija, kada nors virsiančia realybe.
„Gal tai ir utopija, bet kartais ir ji tampa realybe. Gal atsiras investuotojų. Manau, kad po 50 metų metro Vilniuje tikrai bus“, – prognozavo jis.
Konservatorius Arvydas Anušauskas įsitikinęs, kad be „milijardinių sąnaudų“ galima rasti kitų, patogesnių ir pigesnių susisiekimo būdų, pavyzdžiui, elektra varomą transportą, paspirtukus, riedžius.
Daugiau logikos būtų iš Klaipėdos į Palangą nutiesti metro.
Pasak A.Anušausko, „daugiau logikos būtų iš Klaipėdos į Palangą nutiesti metro“.
„Valstietis“ Eugenijus Jovaiša apgailestavo, kad metro statybos pakenks paveldui.
„Tam tikroms kultūros vertybėms gali būti padaryta nepataisoma žala“, – teigė jis.
Metro projekto autoriai sako, kad Vilniuje nusprendus tiesti metro būtų atvertas kelias šimtų milijonų eurų vertės užsienio investicijoms. Seimas metro statybos idėją svarsto beveik dešimtmetį.
