Komitetas trečiadienį pritarė Geležinkelių transporto kodekso pataisoms – pagal jas privačios įmonės, vežančios krovinius Lietuvoje, nuo liepos 1-osios turi užtikrinti, jog geležinkelių infrastruktūra nebūtų naudojama tranzitui. Teisę vežti krovinius tranzitu per Lietuvą dabar turi tik valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“.
„(Pataisos – BNS) dar labiau padės apsaugoti nuo tų įmonių, kurios bando pasislėpti, atseit vykdys paprastą veiklą, bet akivaizdu, kad gali vykdyti tranzito veiklą, kuri draudžiama“, – komiteto posėdyje trečiadienį teigė Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento direktorius Andrius Šniuolis.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis įspėjo, kad užsienio vežėjai ieško būdų, kaip patekti į Lietuvą.
„Pastaruoju metu matome suaktyvėjimą užsienio kompanijų, ir kaip paaiškėja vėliau, tai yra Europos Sąjungos įmonės, bet tai daugiau kamufliažinės kompanijos, po kuriomis slepiasi Rusijos interesai. Yra bandymas vienaip ar kitaip patekti į Kaliningrado tranzitą“, – teigė R.Masiulis.
Ministras pažymėjo, kad viena tokių įmonių yra susijusi su Latvija.
„Iš pažiūros atrodo, kad tai yra Latvijos įmonė, bet matant jų akcininkų sąsajas ir toliau einančius verslo interesus, tai vienaip ar kitaip yra Rusijos interesai“, – sakė susisiekimo ministras.
Leidimo vežti krovinius Lietuvoje siekia geležinkelių paslaugų įmonė „LGC Cargo“, susijusi su žinomais buvusiais Latvijos politikais ir „Rusijos geležinkeliais“ (RŽD). Pernai tokio leidimo negavusi, bendrovė šiemet dėl jo vėl kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administraciją.
„LGC Cargo“ neseniai apskundė Lietuvą Europos Komisijai (EK). Įmonė, tarp kurios akcininkų ir vadovų yra buvęs „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka, teigia norinti vežti krovinius nuo sienos su Latvija iki sienos su Kaliningradu.
Įmonės atstovai neneigia, kad kroviniai keliautų iš Rusijos ar Kazachstano per Latviją, Lietuvą ir Kaliningradą į Lenkiją, tačiau, anot jų, tai nebūtų tranzitas.
A.Šniuolis nurodė, kad su Teisingumo ministerija kalbama dėl baudžiamosios atsakomybės įmonėms, kurios nepaisys draudimo vežti tranzitu.
„Ji deklaruos, kad nevykdys tranzito (...), bet po to vykdys. Ir kas iš to? Mes galėtume panaikinti tik pajėgumus (prieigą prie geležinkelio bėgių – BNS). Bet čia tik minimali bausmė“, – aiškino A. Šniuolis.
„Lietuvos geležinkeliai“ iš tranzito uždirba apie 150 mln. eurų.
