Parlamentarai balsuos, ar, siekiant sumažinti šešėlį transporto paslaugų rinkoje, uždrausti pavėžėjams iš klientų imti grynuosius pinigus.
Tai numatančioms Kelių transporto kodekso pataisoms buvo pritaręs Seimo Ekonomikos komitetas, tokiai pozicijai neprieštaravo ir Susisiekimo ministerija. Tačiau šešiems „valstiečiams“ pasiūlius tokio draudimo nenustatyti, komitetas persigalvojo ir pateikė išvadą, kad draudimas suvaržys tik dalį rinkoje veikiančių paslaugų teikėjų, tik pavėžėjus, todėl iškreips konkurenciją.
Drausti pavėžėjams iš klientų imti grynuosius siūlanti konservatorė Gintarė Skaistė sako, kad tai padės pavėžėjus atskirti nuo taksi vairuotojų. Pasak jos, grynųjų atsisakymas pavėžėjų versle leis ir geriau surinkti mokesčius, ir paskatins konkurenciją šioje rinkoje.
Kiti kodekso pakeitimai numato, kad pavėžėjais galės dirbti tik žmonės, dirbantys su kuria nors keleivių vežimo įmone, juos, skirtingai nei taksi vairuotojus, bus galima išsikviesti tik specialiomis programėlėmis. Pavėžėjai privalės būti įregistravę individualią veiklą ir turėti ne mažesnį kaip dvejų metų lengvojo automobilio vairavimo stažą.
Pavėžėjais negalės dirbti asmenys turintys mokestinių nepriemokų valstybei biudžetui bei nesantys nepriekaištingos reputacijos – nuteisti už baudžiamąjį nusižengimą arba už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotikais.
Pavėžėjai prie vairo negalės sėsti išgėrę – šiems vairuotojams keliamas reikalavimas dėl nulio promilių. Pavėžėjimo paslaugas teikiančių asmenų automobilių valstybiniai numeriai nebūtų išskirtiniais, kaip taksi.
Lietuvoje pavėžėjai dirba nuo 2017 metų, kai į rinką atėjo „Uber“.
