Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Seime – ginčai dėl Kelių direkcijos pertvarkos

Seime skinasi kelią Vyriausybės siūlymas Automobilių kelių direkciją nuo rugsėjo pertvarkyti iš biudžetinės įstaigos į valstybės įmonę. Dar vėliau ją planuoja paversti akcine bendrove.
Lietuvos automobilių kelių direkcija
Lietuvos automobilių kelių direkcija / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Kelių įstatymo pataisoms: už balsavo 60 parlamentarų, prieš – 30, o susilaikė 15.

Opozicija sako, kad Kelių direkcijos pertvarka valdantieji bando „įkišti savo koją į tarpdurį šioje įmonėje“, o pastarieji tikina, kad pertvarka leis efektyviau dirbti, kelti atlyginimus, skolintis projektams.

Valdyba – iš valstybės tarnautojų

Seimas pritarė Biudžeto ir finansų komiteto siūlymui Kelių direkcijos valdybos daugumą formuoti iš valstybės tarnautojų: už balsavo 54 Seimo nariai, prieš – 33, susilaikė 17.

Dabar Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymas nustato, kad ne valstybės tarnautojai turi sudaryti ne mažiau kaip pusę valdybos narių.

Ekonomikos komiteto narys liberalas Eugenijus Gentvilas pareiškė, kad tokiu balsavimu Seimas įtvirtino precedento neturinčią situaciją, kai viena valstybės valdoma įmonė išimties tvarka turi valdybą, kuri sudaroma tik iš valstybės tarnautojų.

Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas mano, kad po tokio balsavimo Seimas „dviem žingsniais grįžo atgal nuo skaidrios, nepriklausomos valstybės kontroliuojamų įmonių gerosios valdymo praktikos.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mykolas Majauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mykolas Majauskas

„Sąmoningai norime depolitizuoti įmones ir užtikrinti, kad jų valdysena būtų gera, skaidri, nepriklausoma ir efektyvi tokiu būdu siekiant įtraukti kuo daugiau nepriklausomų narių. Tuo tarpu užtikrinant, jog jas valdytų tik valstybės tarnautojai, politizuotume jų veiklą. Iš tiesų didelis klausimas, ar pasiektume tų efektyvumo rodiklių ir tų tikslų, kuriuos mes užsibrėžėme“, – pabrėžė jis.

Socialdemokratas Liudas Jonaitis teigia pritariantis, kad valdybos daugumą sudarytų valstybės tarnautojai – anot jo, valstybei būtų sunku dirbti esant daugiau nepriklausomų narių.

„Keliai yra mūsų strateginis didžiulis objektas. Ar reikia valstybei konkuruoti su verslu? Atsiras valdyba. Jau dabar, kada yra valstybės įmonė „Kelių priežiūra“, ministras ne sykį yra sakęs, kad nebegali įtakoti, nes viską sprendžia valdyba“, – kalbėjo jis.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Valius Ąžuolas teigė, kad tokia valdyba geriau kontroliuos Kelių direkcijos veiklą. Be to, jis pabrėžė, kad 50 proc. ar daugiau valdybos narių atstovaus valstybei, kiti būtų nepriklausomi arba darbuotojų profsąjungos atstovai. Pasak jo, taip yra Vokietijoje.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Valius Ąžuolas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Valius Ąžuolas

„Kelių direkcija turi įgyvendinti Vyriausybės programą ir valstybės, tai kaip ministerijos atstovai, Finansų ministerijos atstovai visada turi būti atsakingi už tai, kad Vyriausybės programa būtų įgyvendinta“, – nurodė komiteto pirmininkas.

Jis priminė, kad analogiška tvarka yra Lietuvos geležinkeliuose: „Geležinkelių dukterinėse įmonėse valdybą sudaro pagrindinės įmonės valdybos nariai vien dėl to, kad atliepti valstybės strategiją ir tikslus“.

V.Ąžuolas siūlė Kelių direkciją reformuoti greičiau, nes pastaraisiais metais ji nepanaudojo daug lėšų. Pasak jo, direkcija negali pritraukti gerų specialistų jiems mokant atitinkamą atlygį.

V.Ąžuolas taip pat pabrėžė, kad Kelių direkciją reformavus, atsiras galimybė jai skolintis.

„Šiandien ji skolintis negali (...), turint tą galimybę pasiskolinti Kelių direkcija galės vykdyti įvairius keliams reikalingus projektus, ar tai būtų elektroninė apskaita, ar kitos priemonės, visa tai galės daryti“, – tvirtino jis.

Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma priekaištavo, kad 2017 metais pertvarkant regionines kelių priežiūros įmones ir kuriant valstybinę įmonę „Kelių priežiūra“, Kelių direkcija nebuvo reorganizuota.

J.Razma siūlė direkciją reformuoti nuo kitų metų sausio, bet Seimas tam nepritarė: už balsavo 47 Seimo nariai, prieš – 28, susilaikė 35.

Ekonomikos komiteto narys liberalas Eugenijus Gentvilas įsitikinęs, kad pertvarka daroma skubotai ir iki rugsėjo neįmanoma dėl įvairių procedūrų.

Vyriausybė 2018 metais buvo pritarusi valstybės įmonių pertvarkos planui, numatančiam, Lietuvos oro uostų, „Oro navigacijos“, Klaipėdos uosto direkcijos, Vidaus vandens kelių direkcijos ir „Kelių priežiūros“ ir kai kurių kitų ministerijų kuruojamų įstaigų pertvarkymą. Automobilių kelių direkcijos tarp jų nebuvo, apie jos reorganizaciją paskelbta 2019 metų pavasarį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos