„Daryti naują prabangos mokestį dėl tūkstančio automobilių keistokai atrodytų. Jeigu kalbame apie prabangos mokestį, tai ir reikia kalbėti iš principo apie tokį mokestį“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė R.Bilkštytė.
Viceministrė tikino, kad įvairiose šalyse taikoma skirtinga praktika: vienur iš viso neleidžiama įsigyti prabangių automobilių, kitur nustatomos kainų ribos.
Tuo metu komiteto vadovas Mykolas Majauskas teigė, kad gyventojai ir įmonės 2020 metais įsigijo daugiau negu 1,6 tūkst. automobilių, kainavusių virš 50 tūkst. eurų, o šiemet per keturis mėnesius – 770. Anot jo, užpernai ir pernai įmonės pirko po 77-76 proc. tokių automobilių, o šiemet – jau beveik 80 proc.
„Mokestinė bazė ne tokia jau ir maža – 100 mln. eurų, kuriai pritaikius kelis procentus galėtume surinkti daugiau negu surenkame kartais iš nekilnojamojo turto mokesčio“, – pareiškė komiteto vadovas.
„Kokia veikla užsiima įmonė, kuriai reikia „Ferrari“, „Lamborghini“? Nebent nuoma, pramogų šou“,– svarstė jis.
Jo teigimu, žmogus, pirkdamas seną dyzelinį „VW Passat“ automobilį, moka 200 eurų registracijos mokestį, tuo metu įsigijęs „Bentley“ ar „Ferrari“, moka mažesnį arba nemoka visai.
„Suprantu Europos Sąjungos lygiu keliamą taršos klausimą, bet nesuprantu, kaip nekeliame Lietuvos lygiu svarbų teisingumo klausimą, kad žmogus, įsigijęs „Bentley“ ar „Ferrari“, moka mažesnį arba iš viso jokio nemoka, jeigu netaršus automobilis, nors brangus ir prabangus“, – kalbėjo M.Majauskas.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojo Artūro Klerausko teigimu, prabangių automobilių turėtojai neslepia, kad jie naudojami ir darbo, ir privatiems reikalams, nes tai nedraudžiama.
„Beveik neįmanoma įrodyti, kad įmonės automobilis 100 proc. naudojamas tik asmeniniams reikalams“, – sakė jis.
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Petrausko tvirtinimu, tokią praktiką galima pažaboti, tereikia „sutvarkyti norminę bazę“.
„Kartais per savo tyrimus, kai nagrinėjame įmones, jų vadovus, darbuotojus, žiūrime, kada jie važinėja, su kokiais automobiliais. (...) Jeigu įmonė dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, o automobiliais važinėja įmonės darbuotojai arba net ne tos įmonės darbuotojai savaitgaliais ar naktimis ir daro pažeidimus“, – aiškino jis.
VMI vadovė Edita Janušienė sako, kad norint įrodyti, jog prabangūs įmonių automobiliai naudojami asmeniniais tikslais, VMI darbuotojai turėtų tapti sekliais.
„Įrodyti, kad tai yra privatus poreikis, turime tapti sekliais, (...) todėl dabar esame nuėję kitu keliu – bandome įrodyti ekonominį nenaudingumą šitų automobilių. Esame jau atsirinkę įmonių ir pradėję patikrinimus“, – komitete kalbėjo ji.
E.Janušienė pranešė, kad VMI planuoja stebėti apie 700 automobilių. Ji pritaria, kad reikia riboti į leidžiamus atskaitymus įtraukti tokių transporto priemonių išlaikymo išlaidas: „Iš viso neleisti arba leisti kažkokią dalį“.
Pasak jos, kol kas nenustatytas nė vienas atvejis, kad įmonės, gaunančioms valstybės paramą dėl koronaviruso krizės, būtų įsigijusios prabangių automobilių.
„Iš tų atvejų nenustatėme“, – tvirtino E.Janušienė, pabrėžusi, kad dar vertins tokias įmones.
Komitete iškėlus klausimą, kad dabar nėra kriterijų, kokie automobiliai laikomi prabangiais, M.Majauskas tikino, kad toks terminas bus įvestas.
