Tokias Kelių transporto kodekso pataisas rengia Seimo Aplinkos apsaugos komitete dirbantis Tomas Tomilinas – jis siūlo autobusais šunis vežti, kaip ir traukiniais, – su antsnukiu, pavadėliu, bet ne narve.
„Kaip tokį šunį galima sukišti į kokią dėžę? Ar, pavyzdžiui, moteris ją su šunimi pakeltų?“ – BNS svarstė T.Tomilinas.
„Keleivių vežėjai kažin ar pritartų tam. Sukeltų labai daug diskusijų su keleiviais: vieni liktų nepatenkinti, kad priėmė, kiti – kad nepriėmė“, – BNS komentavo asociacijos vadovas Gintaras Nakutis.
Vežėjai sako, kad dabar keliauti kartu su šeimininku gali tik smulkūs kambariniai gyvūnai ir tik narve ar kelioninėje dėžėje, bei laikomi savininkui ant kelių – nuo liepos tolimojo susisiekimo maršrutais gyvūnus be taros vežti draudžiama.
T.Tomilinas tvirtina, kad pataisas dėl stambesnių šunų vežimo siūlys „ne iš gyvūnų mylėtojų taško“, o norint viešąjį transportą padaryti patrauklesnį: „Kad jį traktuotų ne kaip skurdo transportą, kad jo neignoruotų, kad juo važiuotų su vaikais, su augintiniais“.
„Traukiniuose irgi žmonės sėdi vienas šalia kito, nėra jau tos erdvės daug daugiau, ir alergiškų žmonių gali atsirasti“, – kalbėjo jis.
Pasak parlamentaro, jeigu tarp keleivių kiltų konfliktas, šuns šeimininkas turėtų grąžinti bilietą: „Jis prisiimtų riziką“.
G.Nakučio teigimu, didžiausia grėsmė, kad dėl ilgos kelionės šuo gali suirzti, neaišku, kaip sureaguos į aplinkinius, be to, prašysis atlikti gamtinius reikalus.
„Autobusuose dažniausiai yra kiliminės dangos. Jeigu šuo apsivems, pasisios, pakakos... Smarvės neišplausi“, – tvirtino Keleivių vežimo asociacijos vadovas.
Tuo metu Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos direktorė Brigita Kymantaitė pabrėžė, kad leidimas didelius gyvūnus autobusais vežtis ne narve palengvintų žmonėms galimybes keliauti kartu su augintiniais.
„Žmonės, kurie neturi kur jį palikti, galėtų pasiimti augintinį kartu važiuojant nedidelius atstumus pas gimines, savaitgalį – prie jūros vietoj to, kad jį paliktų pažįstamam, kurį šuo mažai žino“, – BNS teigė B.Kymantaitė.
„Nenoriu tikėti, kad kas nors autobuse vešis šunį iš Vilniaus į Palangą. Tai galėtų būti, na, valandos kelionė – Vilnius–Elektrėnai ar ViInius–Širvintos. Nereikia manyti, kad žmonės yra tiek nesąmoningi, kad bet kokia kaina į tokią ilgą kelionę pasiims šunį: jam autobuse gali būti ir karšta, ir norės gerti, atsibos ramiai gulėti. Keliauti su tokiu dideliu šunimi yra nepatogu ir savininkai tai žino“, – kalbėjo ji.
Pasak B.Kymantaitės, leidus didelius šunis vežtis ne narvuose, atsirastų daugiau tolerancijos ir empatijos, be to, jos nuomone, į keliones žmonės imtų tik socializuotus šunis, kurie nekelia rūpesčių.
