Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančias Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo bei Kelių įstatymų pataisas: už balsavo 38 Seimo nariai, prieš buvo šeši, susilaikė 11.
Anksčiau buvo planuota, kad nauja sistema pradės veikti nuo 2023 metų pradžios, tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) spalio pradžioje pripažino, kad užsitęsus teismams jos veiklos pradžia vėluos.
Vyriausybė suteiktų LAKD valstybės garantiją iki 90 mln. eurų paskolai. Anksčiau buvo planuojama šias lėšas skirti iš Ateities ekonomikos DNR plano.
Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas tikina, kad sistemos diegimui šių lėšų gali būti netgi per daug.
„Programavimo kainos nėra pabrangusios. Manome, kad sutaupysime, visų tų lėšų nereikės, gerokai mažiau išleisime“, – Seime pristatydamas pataisas teigė J.Skačkauskas, Energetikos ir darnios plėtros komisijos narei Laimai Nagienei klausiant, ar neprituks suplanuotų lėšų.
Be to, Vyriausybei siūloma e. tollingo sistemą pripažinti valstybei svarbiu projektu, o visoje Lietuvoje ji turėtų būti sukurta iki 2024 metų rugsėjo 1 dienos.
Investicijos į projektą sieks apie 38 mln. eurų, iš kurių 34,8 mln. eurų LAKD paskolins Finansų ministerija pagal 2021-ųjų rugsėjį pasirašytą sutartį, o likusi lėšų dalis bus sukaupta iš kelių rinkliavos lėšų.
Anot Susisiekimo ministerijos, du teisminiai ginčai dėl e. tollingo diegimo, kuriam reikia mažiausiai 14 mėnesių, konkurso sąlygų jau baigti, tačiau dabar vyksta trečias ginčas dėl pasiūlymų vertinimo.
LAKD teigimu, dėl Latvijos įmonių „SW Baltics“ ir „Viral Engineering“ skundų konkursas tebėra laikinai sustabdytas. J.Skačkauskas mano, kad pavasarį teisminiai ginčai gali būti baigti.
Šiuo metu taikant vinječių (pagal nuvažiuotą laiką) apmokestinimo sistemą, per metus surenkama apie 50 mln. eurų. Įdiegus e. tollingo sistemą, planuojama surinkti per 110 mln. eurų.
