R.Mikšys primena, kad Šiaulių oro uosto savininkas yra miestas. Pagrindinius sprendimus priima Šiaulių miesto taryba. Būtent dėl to jis su oro uosto ekonomine situacija supažindino visus tarybos narius.
„Prašiau atkreipti dėmesį į tai, kiek lėšų pritrūkome. Tai trumpalaikiai įsiskolinimai. Nereiškia, kad viską reikia padengti iškart. Svarbu, kad visi tarybos nariai žinotų, kiek reikia lėšų, kad oro uostas judėtų į priekį“, – kalbėjo direktorius.
Džiugi žinia – Krašto apsaugos ministerija jau pasirengusi perleisti kai kurį nekilnojamąjį turtą, o kilnojamąjį – išnuomoti Šiaulių oro uostui.
Ekonominis minusas – 280 tūkst. eurų, o visa skola siekia 436,5 tūkst. eurų.
„Galima sakyti, kad dabar jau esame tikras tarptautinis oro uostas. Iki šiol tik toks vardas buvo. Galime aiškiai vystyti savo veiklą“, – konstatavo R.Mikšys.
O kiek gi yra įsiskolinimų? „Reikia apie 400 tūkst. eurų, kad oro uostas būtų visiškai suformuotas ir parengtas vykdyti tiesiogines savo funkcijas. Mano nuomone, čia turėtų figūruoti ir valstybinės lėšos.“
Direktorius pabrėžė, kad įmonė šiuo metu turi ekonominė minusą – 280 tūkst. eurų, o visa skola siekia 436,5 tūkst. eurų. Buvo metų, kuomet oro uosto veikla buvo pelninga, tačiau situacija pasikeitė – veršeliai į Izraelį nebeskraidinami.
Reikia plėsti suvokimą
Kalbėdamas apie valstybines lėšas R.Mikšys priminė ir šiandienines skandalingas aviacijos peripetijas. Nesiima vertinti politinių „Air Lituanica“ srovių, tačiau, jo nuomone, nacionalinės avialinijos iš principo yra reikalingos.
Nacionalinės avialinijos galėtų naudotis visais keturiais Lietuvos oro uostais.
„Gal nereikėjo naikinti. Gal buvo galima kaip nors pertvarkyti. Nacionalinės avialinijos galėtų naudotis visais keturiais Lietuvos oro uostais. Gal tuomet būtume patrauklūs Europai ir pasauliui“, – komentavo direktorius.
R.Mikšiui kyla klausimas, ar Lietuvos aukščiausia valdžia mato šalies oro uostus kaip visumą, ar kaip konkurentus: „Ar mes konkuruojame su kitų šalių oro uostais, ar tarp savęs? Kaip mes priviliosime kitų avialinijų skrydžius, jei nesutariame tarpusavy?“
Direktoriaus teigimu, nori ar nenori – aviacija yra tarptautinis verslas, todėl būtina galvoti plačiau – ne tik apie vieną oro uostą.
Jei šalyje yra 3 milijonai gyventojų, per metus čia turi atskristi 8 milijonai žmonių.
Jis priminė elementarią ekonomikos teoriją – jei ekonomiškai išsivysčiusioje šalyje yra 3 milijonai gyventojų, per metus čia atskrenda ir išskrenda 8 milijonai žmonių.
„Vokietijoje – apie 80 milijonų žmonių, o vien Frankfurte per metus praskrenda 67 milijonai žmonių. O jei sudėtume visus kitus? Ir dar pridėtume daugybę vidinių skrydžių?“, – klausė direktorius.
R.Mikšys priminė, kad Latvija valstybiniu lygmeniu gelbėjo „air Baltic“ kompaniją, kai šiai grėsė bankrotas: „O pas mus – iš Vilniaus pusės į Šiaulius niekas net nežiūri. Kalbėti tik mėgsta gražiai kalbėti apie regionus.“
Naujos ambicijos
Bankrutavusi „Air Lituanica“ suvėlė ir Šiaulių oro uosto ateities planus. Bendrovės jau buvo sutarusios dėl kalėdinių keleivinių skrydžių iš Lietuvos į Londoną ir atgal.
„Man, asmeniškai, nacionalinių oro linijų idėja labai patiko. Latvija turi savo, estai – taip pat. O mes turime keturis tarptautinius oro uostus ir nėra vežėjo. Savo oro linijas turėti valstybei yra prestižas. Nesvarbu kokia forma jos būtų valdomos“, – tvirtino R.Mikšys.
Direktorius kaip pavyzdį paminėjo Skandinaviją. Čia kelios šalys turi bendrą vežėją. Kitos šalys turi įvairiausių nacionalinių oro linijų modelių. Koks modelis labiausiai tiktų Lietuvai?
„Mūsų bėda, kad mes vis kažką kopijuojame, o turėtume tiesiog prisitaikyti prie esamos situacijos. Šiuo metu jau yra sudarytos sąlygos ritualiniam gyvūnų skerdimui Lietuvoje. Tai tarsi atveria šiokią tokią galimybę, kad atsiras veršienos eksportas į Izraelį ir kitas Rytų Azijos šalis“, – komentavo oro uosto vadovas.
Ar turima ambicijų be tų, kurios jau žlugo? „Štai dabar pas mus stovi lėktuvas, kuris netrukus išskris į Uzbekiją. Jis gabens pas mus, Lietuvoje, bendrovėje Litak-tak pagamintą aparatūrą, skirtą oro uostams. Ar tai ne puiku?
Kuo stipresnė ekonomika, tuo daugiau skrydžių. Tai dar ne viskas. Šiaulių oro uostas mina kelius į tai, kad čia tūptų greitojo pašto lėktuvai. Mes turime oro uostą, o jo nevystyti yra nusikaltimas.“
