Anot pranešimo, geležinkelių jungties trūkumas dalį investuotojų paskatino rinktis kitus regionus, be to, tokio susisiekimo reikia ir šiuo metu pramoninėje zonoje veikiančioms įmonėms.
„Numatoma geležinkelių infrastruktūros plėtra Šiaulių pramoninėje zonoje yra vienas iš svarbių projektų, skirtų skatinti investicijas ir darbo vietų kūrimą Lietuvos regionuose“, – pranešime sakė ministras Jaroslavas Narkevičius.
Tikimasi, kad projektas paskatins ekonominį aktyvumą regione ir sudarys sąlygas kurti daugiau kokybiškų, gerai apmokamų darbo vietų Šiaulių regione.
Į Šiaulių miesto pramoninę zoną numatoma nutiesti 2,94 km geležinkelio atšakų, iš jų pirmame etape – 1,97 km ilgio atšaką į Šiaulių pramoninį parką ir antrame etape – 0,97 km atšaką į Šiaulių laisvąją ekonominę zoną (LEZ).
Šiuo metu parengtas pirmojo etapo geležinkelio atšakos projektas, spalį planuojama skelbti rangos darbų konkursą. Pirmojo etapo darbus numatoma atlikti iki 2021 metų pabaigos.
Taip pat planuojama įrengti apie 25 tūkst. kv. metrų ploto krovos aikštelę su dviem geležinkelio atšakomis (po 0,6 km).
Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių LEZ duomenimis, geležinkelio infrastruktūros reikėjo trims įmonėms, planavusioms įsikurti Šiaulių pramonės parke, ir keturiems potencialiems investuotojams, kurie analizavo investavimo galimybes Šiaulių LEZ.
