Ekspertai teigia, kad be Šiaurės jūrų kelio plėtros netoli Arkties esančių Rusijos regionų plėtrai iškiltų grėsmė. Valstybinės komisijos, atsakingos už Arkties vystymą, vadovas Sergejus Šiškarevas neseniai pareiškė, kad būtent dėl to reikia užtikrinti, jog ši transporto arterija funkcionuotų ištisus metus, ir pridūrė, kad itin svarbu sudaryti kuo palankesnes sąlygas verslui vystyti šiame atšiauriame regione.
Tačiau to padaryti be infrastruktūros vystymo beveik neįmanoma.
Šiaurės jūrų kelias pradėtas naudoti 1932 m. ir gali būti naudojamas kaip alternatyva Egipte esančiam Sueco kanalui.
Neseniai atliktos apklausos duomenimis, šiauriniuose Rusijos regionuose savo veiklą vystantys verslininkai labiausiai bijo, kad Maskvos planas plėtoti Šiaurės jūrų kelią gali būti neįgyvendintas dėl nepakankamo finansavimo lėtėjant šalies ūkio augimui ir dėl įsišaknijusios korupcijos.
Šiaurės jūrų kelias pradėtas naudoti 1932 m. ir gali būti naudojamas kaip alternatyva Egipte esančiam Sueco kanalui. Tai – trumpiausias susisiekimo kelias tarp Vakarų Europos, Rusijos, Tolimųjų Rytų ir Pietryčių Azijos uostų.
Šių metų kovą Rusijos naujienų agentūra „Regnum“ paskelbė, kad pagal optimistines prognozes 2020 m. metinė Šiaurės jūrų kelio kanalo apkrova pasieks 65 mln. tonų. Tuo tarpu Rusijos valdžia šį skaičių iki 2030 m. nori padidinti iki 80 mln. tonų.
Per pagrindinį Rusijos kanalo konkurentą – Sueco kanalą per metus yra pergabenama apie 1 mlrd. tonų, arba dešimtadalis visų pasaulio krovinių. Už naudojimąsi Sueco kanalu Egiptas susirenka 5,3 mlrd. dolerių.
Šiaurės jūrų kelias gali paskatinti ir ekologinį bei ekstremalių formų turizmą Rusijos Arkties regione.
Didesnį domėjimąsi Šiaurės jūrų keliu pastaruoju metu demonstruoja Kinija, Japonija ir Pietų Korėja. Štai Kinija jau šiandien yra antra pagal aktyvumą šiuo kanalu besinaudojanti šalis.
Be to, Šiaurės jūrų kelias gali paskatinti ir ekologinį bei ekstremalių formų turizmą Rusijos Arkties regione.
Be to, šiame regione gyvena nemažai vietos tautų, o tai galėtų pritraukti etnografija ir kultūra besidominčius žmones.
Arktinė zona užima apie penktadalį Rusijos teritorijos, tačiau nepaisant to, daugiau negu 90 proc. į Arktį vykstančių turistų srauto tenka Šiaurės Europai, o ne Rusijai.
Štai per metus į Norvegijai priklausančią Špicbergeno salą atvyksta 80 tūkst. turistų, o į Rusijos Prano Juozapo Žemę – tik vos daugiau negu 1000.
