Keltas dirbs Naujojoje perkėloje, tačiau, pasak M Čiako, esant reikalui, jis galės dirbti ir Senojoje perkėloje.
„Esant ekstremaliai situacijai mūsų Šiaurės rage (Senojoje perkėloje – BNS), kur keliami tik keleiviai, sezono metu susidaro didelės masės, iki 1 tūkst. keleivių, tai mes tą keltą galėsime nukreipti dirbti į Šiaurės ragą, bet šiaip jo darbo jėga turėtų būti Naujojoje perkėloje“, – sakė M.Čiakas.
Šiuo metu bendrovė turi tris keltus, dirbančius Naujojoje perkėloje.
Naujame laive turėtų būti 600 vietų keleiviams ir 40 vietų lengviesiems automobiliams. Jei keltas vežtų tik keleivius, jame turėtų būti 1 tūkst. vietų. Jis taip pat turės būti pritaikytas dirbti žiemos sąlygomis.
BNS žiniomis, tokių laivų statyba kainuoja nuo 12 iki 18 mln. eurų.
Šiuo metu įmonė yra paskelbusi rinkos konsultacijas, o naujo kelto statybos tarptautinį konkursą planuoja skelbti rugsėjį.
Anot M.Čiako, keltą pastatyti gali ir Lietuvoje, ir aplinkinėse šalyse veikiančios įmonės, pavyzdžiui, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Suomijoje ar Norvegijoje.
Didžiausi srautai – vasaros savaitgaliais
Šiltojo sezono metu žmonių ir automobilių srautai ypač išauga savaitgaliais, susidaro eilės. Tačiau žiemą besikeliančiųjų į Smiltynę ir iš jos mažėja, todėl mažėja ir keltų poreikis.
„Sezonas startuoja – mes, su techniniais pajėgumais – birželio pirmąją, bet realiai jis prasideda po Joninių. Visą laiką šeštadienį, jau penktadienio vakare yra padidėjimas iš Klaipėdos į Neringos pusę, sekmadienį apie pietus – atvirkščiai. (...) Vasarą paskutinis išbandymas būna Žolinės savaitgalis, paskui transporto priemonių mažėja“, – sakė M.Čiakas.
„Žiemą problemų neturime, savo visų trijų keltų net neleidžiame dirbti, vienas visada stovi, nes tokių pajėgumų nereikia“, – pridūrė jis.
Šiuo metu perkėloje auga automobilių srautai. Anot M.Čiako, taip atsitiko atvėrus Kaliningrado sritį.
Smiltynės perkėla pirmąjį pusmetį aptarnavo 7,5 tūkst. automobilių – 2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tuo metu keleivių srautai mažėjo 10 proc. iki 937 tūkst. Anot M.Čiako, tai susiję su šilta žiema, kuomet keltais naudojosi mažiau žvejų.
„Pirmi šeši mėnesiai nėra atostogų metas, gali būti sumažėjimas, kad blogesnė žiema buvo ir mažiau žvejų buvo, kurie keliasi žiemą – jie įprastai labai sukelia skaičius žiemą. Tai nereiškia, kad vasarą žmonės mažiau keliasi į Neringą“, – sakė M.Čiakas.
