Apie tai premjerė kalbėjo praėjusią savaitę, paskelbusi, kad tolimojo susisiekimo vairuotojai dėl koronaviruso bus testuojami privalomai. Pasak jos, nemaža dalis šios užkrečiamos ligos atmainų Lietuvą „pasiekia tokiu kanalu“.
I.Šimonytė BNS antradienį tikino, kad visus atvejus gali pakomentuoti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
„Visi nauji (atmainų – BNS) atvejai, kurie į Lietuvą atkeliavo, praktiškai atkeliavo šiuo keliu. (...) Kai atmainų atvejai nustatomi nauji, paprastai, būna visada vienas ir tas pats kelias – paprastai būna žmogus, kuris turi sąsajas su tolimųjų reisų pervežimais“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Tačiau Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ sako, kad dėl koronaviruso mutacijų atvežimo į Lietuvą nereikia kaltinti tik vairuotojų – šioje bendruomenėje apskritai koronavirusu užsikrėtusiųjų nėra daug.
„Labai labai mažai serga vairuotojų, kurie grįžta iš reisų. Vienetai. Mes esame burbule. Jie sėdi mašinose, nes jų niekas niekur neįsileidžia“, – BNS tvirtino „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.
„Parveš (koronaviruso atmainų – BNS) dabar greičiau iš futbolo čempionato, negu tolimųjų reisų vairuotojai“, – pridūrė jis.
„Linavos“ atstovo teigimu, didžiausiose įmonėse koronavirusu tesirgo po vieną-du žmones.
Z.Buivydas taip pat informavo, kad šią savaitę pradės rinkti informaciją, kiek „Linavai“ priklausančiose įmonėse buvo fiksuota susirgimų koronaviruso atvejų.
„Bus dvi grafos – kiek iš administracijos sirgo ir kiek vairuotojų (...) Nesiaiškinsime, ar sirgo atmainomis“, – BNS teigė jis.
Nesiaiškinsime, ar sirgo atmainomis.
Pasak vežėjų atstovo, per savaitę informaciją tikimasi surinkti, kad ją būtų galima pateikti liepos 22-ąją vyksiančiame prezidiumo posėdyje.
„Linavai“ priklauso 737 transporto įmonės, kuriose, Z.Buivydo skaičiavimais, dirba apie 55 tūkst. vairuotojų.
Institucijos stinga duomenų
NVSC sako, kad nėra galimybės suskaičiuoti, kiek vairuotojų buvo užsikrėtę koronavirusu ir kokiomis atmainomis, o turi duomenų tik apie susirgimus delta atmaina.
NVSC duomenimis, per visą laikotarpį, kai Lietuvoje nustatoma delta atmaina, aštuoni atvejai siejami su transporto sektoriumi.
„NVSC specialistai, atlikdami epidemiologinius tyrimus, nustatė, kad iš jų aštuoni atvejai yra siejami su transporto sektoriumi. Tai sudaro 25 proc. visų nustatytų delta atmainos atvejų“, – BNS sakė NVSC Kokybės vadybos ir komunikacijos skyriaus patarėja Lina Grinytė-Jauniškienė.
Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad į transporto sektoriaus kategoriją patenka ne tik vairuotojai, bet ir kiti su šia sritimi susiję darbuotojai, pavyzdžiui, administracijos darbuotojai.
L.Grinytė-Jauniškienė informavo, kad atliekant atvejo epidemiologinį ištyrimą surenkama informacija ir apie žmogaus darbovietę, kad būtų galima identifikuoti protrūkį, tačiau neįmanoma automatiškai išskirti žmonių, kuriems nustatytos kitos COVID-19 atmainos, pagal profesijas.
Susisiekimo ministerija nerinko duomenų, kiek tolimojo susisiekimo vairuotojų yra paskiepyti, kiek persirgo koronavirusu.
„Apie susirgimų skaičių tokios informacijos nerinkome iš vežėjų. Tokios informacijos neturime“, – BNS sakė ministerijos atstovas spaudai Dominykas Narbutas.
Apie susirgimų skaičių tokios informacijos nerinkome iš vežėjų.
Statistikos departamentas sako, kad duomenis apie vairuotojų sergamumą koronavirusu atsekti yra sudėtinga. Įstaiga teigia pagal įmonių kodus galinti pateikti sergamumo jose statistiką, tačiau konkrečios profesijos atskirtos nebus.
„Kas kuo dirba, nežinome, žinome tik kas kur dirba“, – atsakyme BNS teigė departamentas.
Be kita ko, statistikai įspėjo, kad net tada gauta informacija bus beprasmiška.
„Tačiau tai yra visiškai beprasmiška, nes tolimųjų reisų vairuotojai dažnai yra be lietuviškų asmens kodų, todėl yra nesusekami e.sveikatoje. Todėl tokioje ataskaitoje matysis, kad pas juos „niekas niekada neserga“, kas bus netiesa, nebent ten (konkrečioje įmonėje – BNS) dirbs tik lietuviai. Dėl tos priežasties niekas nežinos, ir kokių atmainų atvežė vairuotojai“, – nurodė Statistikos departamentas.
BNS Statistikos departamento paprašė informacijos, kiek koronaviruso atvejų fiksuota aštuoniose didžiosiose krovinių gabenimu užsiimančiose įmonės.
Departamentas duomenis pateikė, bet pabrėžė, kad jie „netinkami analizei ar skelbimui“.
„Negalima iš jų daryti išvadų apie šio sektoriaus (ar pačių įmonių) darbuotojų sergamumą“, – teigė įstaiga.
Minėtose aštuoniose bendrovėse Statistikos departamentas suskaičiavo apie 10 tūkst. 150 lietuvių darbuotojų, tačiau tarp sergamumo šiose įmonėse tendencijų nėra. Kada nors užsikrėtusių darbuotojų procentas tarp jų labai įvairus: nuo 1 iki 19 procentų.
Naujienų portalas 15min.lt antradienį skelbė, jog Lietuvoje iš bent 100 darbuotojų turinčių įmonių vangiausiai skiepijimas nuo koronaviruso vyksta transporto įmonių ir laivų statyba užsiimančių bendrovių sektoriuje. Tai rodo savivaldybėms išplatinta Sveikatos apsaugos ministerijos parengta duomenų lentelė.
Tarp daugiau kaip 100 darbuotojų turinčių krovininio kelių transporto įmonių vidutinis imuniteto rodiklis siekia 19,4 proc. – tiek asmenų buvo paskiepyta arba persirgę koronavirusu įgavo imunitetą, o skaičiuojant tik paskiepytus asmenis, vidutinis rodiklis yra 15,67 procento.
Siekiant paskiepyti kuo daugiau lietuvių ir užsienio šalių piliečių, dirbančių transporto įmonėse tolimųjų reisų vairuotojais, vežėjai prašo įkurti mobilias vakcinacijos vietas prie Lietuvos pasienių kontrolės punktų esančiose aikštelėse, kad išvykstantys ar namo grįžtantys vilkikų vairuotojai galėtų paprasčiau pasiskiepyti nuo koronaviruso ir testuotis.
