Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Šimtais eurų didėjančius kelių mokesčius vežėjai pateisintų tik matydami aiškesnes perspektyvas

Šių metų sausį pasikeitus kelių mokesčiui Lietuvoje, vilkikams ir autobusams, keliaujantiems per Lietuvos teritoriją, teks už kelius mokėti penktadaliu bei daugiau eurų didesnes sumas, rašoma pranešime spaudai.
Vilkikai Vilties g., Kuprioniškėse
Vilkikai / Kuprioniškių gyventojų nuotr.
Temos: 2 Vilkikas Vežėjai

Lietuva nėra išimtis, kadangi kelių mokesčio pakeitimai įvesti ir tokiose šalyse kaip Lenkija, Estija ar Vokietija, kur jie, kai kuriais atvejais, didėja netgi dvigubai. Pasak vežėjų atstovų, stebint kitų Europos šalių kelių kokybę bei investicijas į juos, ženkliai išaugusius mokesčius Lietuvoje būtų galima pateisinti tik tada, jei mūsų šalyje būtų matomos kur kas aiškesnės ir kokybiškesnės investicijos į kelių infrastruktūrą, nei yra dabar.

Augančius mokesčius pajaus net ir mažiau taršūs

Praėjusiais metais kelių naudotojo mokestis sunkesniems nei 12 tonų, EURO IV ir didesnės klasės vilkikams dienai buvo 11 eurų, savaitei – 37, mėnesiui – 75, metams – 753 eurai.

Tuo tarpu nuo šių metų sausio 1 d. kelių naudotojo mokesčio apskaičiavimo metu buvo pradėtas vertinti ir transporto priemonės ašių skaičius.

Taigi, pavyzdžiui, mažiau taršioms, EURO VI klasės ne mažiau kaip trijjų ašių krovininėms transporto priemonėms, kurių masė didesnė nei 12 tonų vienai dienai leidimas kainuoja 13 eurų, savaitės – 41 eurą, mėnesio – 83 eurus, metų – 828 eurų.

EURO VI klasės ne mažiau kaip keturių ašių krovininėms transporto priemonėms, kurių masė didesnė nei 12 tonų vienai dienai leidimas kainuoja 23 eurus, savaitės – 68 eurus, mėnesio – 138 eurus, metų – 1325 eurų.

Remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, kelių mokesčiais anksčiau per metus buvo surenkama kiek daugiau nei 50 mln. eur, o šiemet, po po padidinimo, tikimasi surinkti netoli 100 mln. eur mokesčių.

Pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą, lėšos surinktos už kelių mokestį naudojamos automobilių keliams, tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, gamybiniams-buitiniams kelių statiniams projektuoti, statyti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti).

Naujasis apmokestinimo už kelius mokestis, kaip ir iki šiol, bus taikomas keleivinėms (kategorijos M2 ir M3) bei krovininėms (kategorijos N1, N2, N3) transporto priemonėms. Tai reiškia, kad b8tent vežėjai mokėdami mokesčius ir toliau didele dalimi prisidės prie kelių infrastruktūros gerinimo.

Pateisins, jei matys aiškias perspektyvas

Pasak Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumo nario Raimondo Vėlavičiaus, tikėtina, kad vežėjai augantiems mokesčiams mažiau prieštarautų, jeigu matytų ilgesnio laikotarpio perspektyvas, kokios, pavyzdžiui, yra kaimyninėje Lenkijoje.

2022 m. pabaigoje Lenkijoje buvo patvirtinta Nacionalinė kelių tiesimo programa numatant nutiesti apie 2 500 km naujų automagistralių ir greitkelių. Iki 2033 m. į šią programą buvo suplanuota investuoti daugiau kaip 290 mlrd. zlotų (66 mlrd. eur).

„Džiugu matyti atsakingų mūsų šalies institucijų prognozes, jog iš kelių vinječių mokesčių 2024 metais pavyks surinkti apie 100 mln. eurų ir, kad didelė dalis nukeliaus į kelių infrastruktūros gerinimą. Taip pat, planus kad keliams bus skiriama 80 proc. surenkamo degalų akcizo.

Tačiau nepamirškime, kad Lietuvoje vis dar garsiai kalbama, jog šiuo metu net apie 40 proc. visų šalies kelių neatitinka nustatytų kokybės normų. Tad galbūt ir Lietuvai, kaip ir Lenkijai, norint mažiau prieštaravimų dėl didėjančių mokesčių, reikėtų padirbėti ties ilgesnėmis perspektyvomis. Jeigu bus labai aiškiai matomas bent kelerių metų planas dėl kelių infrastruktūros į priekį, tai ir pagrindo piktintis bus mažiau. Be to, vežėjams svarbu ir tokia infrastruktūra, kaip galimybės nemokamai naudotis aikštelėmis, tualetais, dušais ir t.t.”, – svarsto R.Vėlavičius.

Jis priduria, kad atsakingos šalies institucijos skaičiuoja, jog per metus Lietuvą kerta tranzitu, atgabena ir išgabena krovinius daugiau kaip 500 tūkst. krovininių transporto priemonių. Vidiniai keliai aktualūs ne tik vietinėms įmonėms, kadangi apie 61 proc. dienos kelių naudotojo mokesčio Lietuvoje sumoka būtent užsienio šalių vežėjai.

Reikšmingi pokyčiai – daugumoje vietovių

Kaip pastebi asociacijos „Linava“ krovininio transporto skyriaus vadovas Valdas Kazlauskas, Lietuva ženkliai besikeičiančiuose kelių naudotojo mokesčio tarifuose nėra jokia išimtis. Lygiagrečiai kelių mokesčiai, o ypač atsižvelgiant į taršumo lygį, keičiasi tiek Vakarų Europos valstybėse, tiek Lietuvai kaimyninėse šalyse.

„Nuo šių metų pradžios siekdama labiau apmokestinti taršų transportą, mokesčius keitė ir Estija. Kelių mokestis EURO 0, I, II klasės vilkikams, kurių masė didesnė nei 12 tonų su ne mažiau kaip 4 ašimis vienai dienai dabar siekia 40 eur, savaitei 100 eur, mėnesiui 200 eur, o metams 2 000 eur. Tuo tarpu EURO VI klasės vilkikams atitinkamai 22, 55, 110 ir 1 100 eurų”, – pavyzdį pateikia V.Kazlauskas.

„Linavos” atstovas taip pat siūlo atkreipti dėmesį ir į tai, kaip mokesčiai keitėsi šalyse, kur kelių mokestis skaičiuojamas už nuvažiuotus kilometrus – Lenkijoje bei Vokietijoje.

„Lenkijoje vežėjas, vykdęs kelių krovinių gabenimą vilkiku, kurio masė ne mažesnė kaip 12 tonų, o emisijos klasė EURO V, praėjusiais metais už 1 km mokėjo 0,07 euro už kilometrą, tuo tarpu šiais metais atitinkamai moka 0,09 euro už kilometrą. Tuo tarpu Vokietijoje, vežėjai moka brangiau jau nuo praėjusių metų gruodžio 1 d., kur daugiausia mokesčiai padidėjo EURO VI standarto, daugiau nei 18 tonų sveriančioms ir bent 5 ašių transporto priemonėms. Joms už vieną kilometrą tenka mokėti net 80 proc. brangiau. Nuo anksčiau apytiksliai mokėto 0,19 iki 0,35 euro už kilometrą”, – kelių mokesčių pokyčius apžvelgia jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?