Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus savo tinklaraštyje „Aviacinis rokenrolas" pasidalijo metus vykdyto tyrimo duomenimis, nurodančiais, į kuriuos pasaulio oro uostus keliautojai iš Vilniaus dažniausiai skraido su persėdimais.
Jis nurodė, kad būtent stebėsena, kur keleiviai šiuo metu skrenda su persėdimais (pabaigia savo kelionę pradėję ją Vilniuje arba atvirkščiai – kur pradėjo savo kelionę į Lietuvą), yra vienas pagrindinių rodiklių vykdant skrydžių plėtrą.
-
Oro bendrovė SAS didins skrydžių skaičių: kitąmet tarp Vilniaus ir Stokholmo skraidys dažniau
-
Praskleidė naujojo Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo šydą: štai kokios naujovės keleivių jame laukia
-
Lietuvos oro uostų planas: už 250 mln. eurų plės visus tris uostus, Vilniuje – požeminė „Rail Baltica“ vėžė
„Aviakompanijoms tai vienas iš svarbiausių kriterijų galvojant apie naujus tiesioginius maršrutus – kur šiuo metu yra daug netiesioginio srauto. Šalia esamo srauto, dar svarbu vystymosi tendencija – ar tuo maršrutu keleivių srautas yra augantis, ar stabilus, ar mažėjantis“, – rašė Lietuvos oro uostų vadovas.
TOP 15-tuke – šeši oro uostai, į kuriuos tiesioginių reisų iki šiol nėra.
Pažymėtina, kad duomenims įtaką daro tyrimo laikotarpis (jis vykdytas nuo 2022 m. lapkričio iki 2023 m. spalio.). Pavyzdžiui, lyderiaujanti Briuselio kryptis šiuo metu fiksuotų mažesnį metinį rodiklį (apie 60 keleivių), nes tyrimo metu didžiąją laiko dalį tiesioginis maršrutas Vilnius-Briuselis buvo laikinai nuimtas.
Pasidalinti duomenys rodo, kad kasdien tarp JAV ir Lietuvos skrenda apie 120 žmonių ir bendrai ši dalis šiek tiek auganti. Tarp dviejų Niujorko regiono oro uostų (JFK ir Niuarko) ir Lietuvos pirmyn ir atgal skrenda apie 56 žmonės. Tai – stabili tendencija. Tuo tarpu penktoje vietoje esantis Čikagos O'Hare oro uostas kasdien priima 61 keleivį, kuris su persėdimu atskranda iš Lietuvos ar skrenda į ją. Ši dalis apibūdinama kaip „auganti“.
„Akivaizdu, jog transatlantiniai skrydžiai yra susiję su visai kito lygio rizika atidaryti tokius maršrutus, todėl aviakompanijos rimtai pradeda žiūrėti į tokių maršrutų potencialą kuomet kasdienis keleivių skaičius pasiekia bent 100 keleivių per dieną. Įdomu ir tai, jog didesnis šių skrydžių pardavimo taškas yra JAV pusėje, t.y. daugiau bilietų parduodama Čikaga-Vilnius-Čikaga, negu Vilnius-Čikaga-Vilnius, tad JAV aviakompanijos yra potencialiai geresnis variantas atidaryti tiesioginius skrydžius. Kaip esu minėjęs, matau potencialo, jog tiesioginiai skrydžiai galėtų atsirasti po kokių penkerių metų, tad kol kas užduotis, jog šie maršrutai apskritai būtų šio sąrašo viršūnėje“, – nurodė S.Bartkus.
Kasdien su persėdimu 51 asmuo skraido tarp Lietuvos ir Madrido, Prahos (46 asmenys), Lisabonos (46), Diuseldorfo (43).
„Praha turi iššūkį dėl didelio vienkrypčio eismo gatvės, t.y. pardavimai visiškai dominuoja Lietuvos pusėje (47 keleiviai per dieną yra daugiausia lietuviai), todėl potencialo užimti tą kryptį turi tik stiprus Lietuvoje brand’as (daugiausia potencialo „Ryanair“, „Wizz Air“ ar „airBaltic“). Įdomu, jog net Lisabona turi geresnį abipusio srauto balansą nei Praha: t.y., keleivių iš Portugalijos pusės yra daugiau nei iš Čekijos į Lietuvą“, – nurodė S.Bartkus.
Anot jo, Lisabona apskritai yra ypač sparčiai augančio srauto kryptis, todėl tikėtina, jog esami 46 keleiviai per dieną gali sparčiai augti toliau. Dabar jie daugiausia skrenda per Frankfurtą ir Amsterdamą, kiek mažiau per Rygą ir Helsinkį.
Tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į Madridą nėra, tiesa, juos nuo kovo mėnesio iš Kauno vėl vykdys „Ryanair“.
„Matant 51 keleivį per dieną netiesiogiai skraidantį tarp Lietuvos ir Ispanijos sostinių, žinoma, viena iš prioritetinių krypčių yra užtikrinti tiesioginį susiekimą tarp Vilniaus ir Madrido“, – teigia Lietuvos oro uostų vadovas.
Už TOP20 ribų lieka kryptys, kuriomis šiuo metu nėra vykdomi tiesioginiai skrydžiai: Ženeva, Porto, Štutgartas, Bukareštas, Baku, Sofija ar Tbilisis, bet tarp jų yra įsimaišę dar krypčių, kuriomis tiesioginiai skrydžiai vykdomi, bet pilnai poreikio nepatenkina – Atėnai, Hamburgas, Kopenhaga.
Remdamosi šiais duomenimis kompanijos dažnina esamus maršrutus
Naujo maršruto įvedimas dažniausiai yra daugiau planavimo reikalaujantis projektas, nei esamo skrydžio dažninimas, tad šie duomenys – dar ne garantija, kad tokie maršrutai Vilniaus oro uoste kada nors atsiras.
Visgi S.Bartkus pateikia ne vieną pavyzdį kaip šie netiesioginiai srautai realiai veikia aviakompanijų planavimą Vilniuje.
Populiariausio netiesioginio srauto dvidešimtuke yra net 14 krypčių, kuriomis jau vyksta tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus, tačiau dėl įvairių priežasčių jie keliautojų netenkina.
Antroje netiesioginio srauto lentelės vietoje yra Vilnius-Talinas – šia kryptimi tiriamu laikotarpiu skrido net 68 keleiviai per dieną, su persėdimu Rygoje arba Helsinkyje.
Čia skraidinanti „airBaltic“ daro išvadas: nors 2023 m. vasarą vyko tik vienas tiesioginis skrydis per dieną, nuo lapkričio įgyvendintas pokytis: antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais Vilnius-Talinas galima tiesiogiai skristi tiek ryte, tiek vakare. 2024 m. pavasarį „airBaltic“ dar didins skrydžių skaičių papildomu skrydžiu penktadieniais.
Trečioje vietoje yra S.Bartkų kiek nustebinusi Berlyno kryptis: 64 keleiviai skrido šiuo maršrutu netiesiogiai (per Rygą, Varšuvą, Frankfurtą ar kitur). Čia iniciatyvos spręsti situaciją imasi „Ryanair“: nuo 2024 m. pavasario ji planuoja didinti nuo 2 iki 6 skrydžių per savaitę.„Ryanair“ tenkinti šią paklausą ruošiasi ir nauju maršrutu: tris kartus per savaitę į Berlyno Brandenburgo oro uostą ketina skraidyti ir iš Kauno.
Ketvirtoje lentelės vietoje yra Paryžiaus Charles de Gaulle (CDG) oro uosto kryptis, kuria 63 keleiviai skrido netiesiogiai, nepaisant to, jog net trys aviakompanijos skraido tarp Vilniaus ir Paryžiaus. „airBaltic“ nuo šio lapkričio padidino skrydžių VNO-CDG skaičių iki 4 per savaitę, o nuo 2024 m. balandžio planuoja padidinti iki 5 per savaitę.
Aštuntoje sąrašo vietoje yra Miunchenas, kuriuo netiesiogiai per dieną taip pat skraidė vidutiniškai po 54 keleivius, daugiausia per Rygą arba Varšuvą. „airBaltic“ praėjusią vasarą Vilnius-Miunchenas tiesiogiai skraidino 4 kartus per savaitę, nuo šios žiemos padidino iki 5 kartų per savaitę, o didinimą iki 6 skrydžių per savaitę paankstino į kovo pirmąją savaitę. Nuo 2024 m. kovo 4 dienos tarp Vilniaus ir Miuncheno skraidins tiesiogiai kasdien, išskyrus penktadienius.
Netiesioginio srauto dešimtuke atsidūrusi Vilnius-Barselona, anot S.Bartkaus, yra tipinė žemų kaštų rinka ir ateinančiais metais abu šį maršrutą aptarnaujantys vežėjai ketina didinti skrydžių dažnį bendrai net dvigubai: „Ryanair“ planuoja net 5 skrydžius per savaitę, o „Wizz Air“ keturis skrydžius.
Kaip minėta, netiesioginio srauto viršūnėje yra Vilnius-Briuselis kryptis. Nors po grąžinto maršruto, su persėdimu skrendančių nuolatinių keliautojų sumažėjo, srautas vis tiek, S.Bartkaus teigimu, turėtų siekti 50-60 keliautojų.
„Tai rodo, jog dabartiniai 4 skrydžiai per savaitę su dabartiniu tvarkaraščiu toli gražu nepatenkina viso poreikio. Žinutė „Brussels Airlines“ aiški: jūs daug potencialo paliekate ant stalo, nes jūsų skrydžiai per reti bei tvarkaraštis nėra tinkamas. „Brussels Airlines“ skraido tiesiogiai, bet tik 37 proc. keleivių skrenda tiesioginiu reisu“, – sako S.Bartkus.
Jis atkreipia dėmesį, kad nauji tiesioginiai maršrutai sulaukia žymiai daugiau dėmesio nei esamų skrydžių dažninimai ar tvarkaraščio pagerinimai esamomis kryptimis, „nors jų efektas dažnu atveju gali būti net didesnis“.
Kaip pavyzdį S.Bartkus nurodo, kad kai pernai gruodį avialinijos SAS patvirtino, jog Stokholmas-Vilnius skraidys darbo dienomis 3 kartus per dieną, t.y. keturiais skrydžiais per savaitę daugiau, tai sudarė didesnį skrydžių skaičiaus prieaugį nei kuris naujas maršrutas.
Nauji pavasario skrydžiai
2024-iesiems metams jau paskelbtas ne vienas naujas tiesioginis oro maršrutas.
Gegužės mėnesį startuos tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Krokuvą.
To paties mėnesio pabaigoje startuos skrydžiai iš Palangos į Amsterdamą.
Taip pat pavasarį iš Kauno oro uosto startuos skrydžiai į Pizą, Berlyną ir Zadarą.
Galbūt bus sulaukta ir daugiau gerų žinių, nurodo S.Bartkus.
„Kaip bus su skrydžiais į Tel Avivą, dar pažiūrėsime. Europos aviakompanijos sausį atsargiai ketina grįžti skraidyti į Izraelį, o tiesioginiai skrydžiai tarp Vilniaus ir Tel Avivo tikėtini vasario pradžioje. Įdomu, kaip grįžus skrydžiams kis keleivių srautas šiame maršrute, kuriame didelė dalis keleivių skraido Tel Avivas-Vilnius-Tel Avivas“, – rašo Lietuvos oro uostų vadovas.
