Jau pirmosios sausio savaitės Klaipėdos uosto krovos kompanijoms buvo pažymėtos minuso ženklu, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika teigė, kad iš to daryti išvadas dar ne laikas. „Realesnius rezultatus matysime po pirmojo ketvirčio, tai bus pakankamas indikatorius“, – kalbėjo V.Šileika.
Įkainiai išaugo kartais
LJKKA didžiausiu iššūkiu vadina ne tik galimybę netekti baltarusiškų bei kiniškų krovinių, bet ir didėjančius įkainius. Dėl to sudėtinga tampa konkuruoti ir su kaimyniniais uostais – Latvijos, Lenkijos uostais.
Anot V.Šileikos, skaičiuojama, kad iš Šiaurės Lietuvos į Latvijos uostus praėjusiais metais galėjo būti nukreipta apie 800 tūkst. tonų krovinių.
„Metai buvo pilni iššūkių – su tuo susiduriame kiekvieną dieną, kiekvieną mėnesį. Susisiekimo ministerijos sprendimu ženkliai padidintas uosto žemės nuomos mokestis (krovos įmonėms vidutiniškai apie 20 proc., ne krovos įmonėms kilo apie 240 proc., – aut. past.). Kai pakalbame su kaimyniniais uostais – jie negali patikėti, kad tokiu sunkiu metu buvo didinama žemės nuomos kaina, nes kitur suspendavo didinimą“, – kalbėjo V.Šileika.
Tai dar ne visi kaštų augimai, keliantys nerimą krovos kompanijoms. Įvestas krovinių ir prekių informacinės sistemos KIPIS naudojimo mokestis. Daugumoje uostų jis yra nemokamas.
„LTG Infra“ nuo 2022 m. ženkliai padidino geležinkelių infrastruktūros mokesčius (pagrindinėms paslaugoms nuo 43 iki 360 proc.). „LTG Cargo“ ženkliai padidino geležinkelio paslaugų tarifus (krovinių vežimą 13-20 proc., naudojimosi manevravimo įrenginiais 43 proc., riedmenų varymo – 111 proc.).
„Kur buvo mūsų stiprybė? Ilgai nedidinti tarifai. Šiandien mes brangstame drastiškai. Klausimas, ar mes išliekame konkurencingi – lieka atviras“, – kalbėjo asociacijos prezidentas.
Prašo įšaldyti tarifus
Laimonas Rimkus, kompanijos „Bega“ vadovas, teigė, kad netgi tokiose šalyse kaip Baltarusija ir Rusija didžiulis tarifų didinimas būtų nesuprantamas.
Anot jo, taip kyla antrinis pavojus uostui netekti ir tranzitinių krovinių, sudėtinga bus pritraukti ir naujus dėl nekonkurencingų sąlygų.
„Nenorime pasakyti, kad turime priešišką nuostatą, esame vienoje valtyje, su visa pagarba „Lietuvos geležinkelių“ vadovybei. Tačiau steigėjas, akcininkas privalo matyti plačiau, poveikį šalies pramonei. Susisiekimo ministras yra informuotas, sutinka, kad klausimas turi būti sprendžiamas“, – sakė L.Rimkus.
Asociacija norėtų, kad „Lietuvos geležinkeliai“ iki 2025 metų įšaldytų tarifus.
„LTG Infra“: dar vyksta diskusijos
15min portalui bendrovė „LTG Infra“ atsiuntė komentarą, kuriame teigia, kad reguliariai peržiūri geležinkelių infrastruktūros paslaugų įkainius. Nuo 2022 metų įsigaliojo nauji tarifai, kurie buvo išsamiai pristatyti tiek vežėjams ir suinteresuotoms asociacijoms, tiek ir atsakingoms valstybinėms institucijoms. Vieni paslaugų įkainiai mažėjo (iki 57 proc.), kiti didėjo (iki 298 proc.).Viena iš priežasčių peržiūrėti paslaugų įkainius – Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ir Valstybės kontrolės rekomendacijos.
„LTG Infra“ siekia sudaryti kuo patrauklesnes sąlygas vežėjams naudotis geležinkelio tinklu, tačiau remiantis įkainių nustatymo metodika įkainiai turi padengti paslaugų teikimo sąnaudas.
„Šiuo metu vyksta diskusijos su Susisiekimo ministerija dėl galimybės mažinti geležinkelio infrastruktūros tarifus vežėjams. Tikimės, kad artimiausiu metu pavyks pasiekti susitarimą“, – rašoma komentare.
Bendrovė „LTG Cargo“ atsiųstame komentare teigė, kad didžiausią dėmesį kreips į veiklos diversifikavimą, paslaugų vystymą Lenkijoje ir Ukrainoje, intermodalinių krovinių gabenimą į Vakarų Europą bei konkurencingų paslaugų teikimą Lietuvos klientams. Toliau bus dirbama ieškant sprendimų, kaip kompensuoti prarastus krovinius. Tarifus ar jų dinamiką pirmiausia lemia situacija rinkoje: energetinių resursų kainos, darbo užmokesčio augimas, infliacija. Skaičiuojama, kad 2022 m. numatoma 7-11 proc. siekianti infliacija, kuro kainos kils apie 21 proc., o vidutinis darbo užmokestis – apie 8 proc.
Komentare rašoma, kad nors kaštai sparčiai auga, bendrovė didžiąją jų dalį amortizuoja toliau įgyvendindama veiklos efektyvinimo projektus, tokius kaip procesų skaitmenizavimas bei veiklos modelio transformacija. Atsižvelgiant į tai ir priklausomai nuo turimų sutarčių, klientams teikiamų paslaugų tarifai buvo padidinti mažiau nei augo bendrovės sąnaudos – nuo 2 iki 12 proc.
Teigiama, kad klientams, su kuriais turimos ilgalaikes ir didelės apimtiems krovinių srautus numatančios sutarys, „LTG Cargo“ tarifai augo vos 2-4 proc.
Tarp šių klientų yra ir dauguma Klaipėdos jūrų uosto bendrovių.
Krovinių mažėjo
Praėjusiais metais Klaipėdos uoste buvo perkrauta 45,5 mln. tonų krovinių – 4,5 proc. mažiau nei pernai.
Labiausiai mažėjo skystų krovinių, kuriuos didžiąja dalimi sudaro skysčių produktai, bei birūs kroviniai kaip trąšos, žemės ūkio produktai. Tačiau daugėjo konteinerizuotų krovinių.
Klaipėdos uostas vis dar išsiskiria tarp kitų Baltijos šalių uostų. Kol kas Klaipėdoje kraunama tiek krovinių, kiek trijuose Latvijos uostuose – Rygos, Ventspilio ir Liepojos.
Teigiami pokyčiai matomi tik Talino uoste, kur krova praėjusiais metais augo.
