Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovo Tomo Zitikio teigimu, keleivių skaičiaus augimui įtakos turėjo sparčiai augantys užsakomųjų skrydžių srautai.
„Nuo rugsėjo iki spalio užsakomųjų skrydžių keleivių srautas augo 15 proc. Užsakomųjų skrydžių keleivių srautas šiemet 4 proc. didesnis nei priešpandeminiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Vienas iš pagrindinių veiksnių, kodėl spalį stebime augančius keleivių srautus – moksleivių atostogos ir galimybės keliauti ilgesnėms atostogoms“ – pasakojo T.Zitikis.
Jis taip pat pastebėjo, kad toliau išsiskiria Kauno oro uosto atsigavimo tempas. Čia jau septintą mėnesį iš eilės fiksuojami rezultatai, lenkiantys 2019 m. rodiklius.
„Spalį keleivių srautas Kauno oro uoste augo 6,8 proc. lyginant su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu. Pavyko atstatyti 98 proc. skrydžių srauto. Krovinių pervežimo kiekis augo 1,5 karto.” – teigė T.Zitikis.
Sparčiausias augimas – krovinių pervežimo srityje
Kaip pastebi T.Zitikis, tiek skrydžių, tiek keleivių skaičiaus augimas pastebimas visuose oro uostuose. Tačiau sparčiausias atsigavimas stebimas kalbant apie krovinių pervežimą.
„Krovinių pervežimas, kaip kelionės, turi savo sezoniškumą. Vis dėlto svarbu suprasti, kad keleivių piką Lietuvos oro uostuose stebime vasarą, o krovinių – žiemą. Šių metų spalį pervežėme 28 proc. daugiau krovinių negu 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu. Tą lėmė aukšta elektroninės prekybos paklausa. Paprastai, ji šiek tiek sumažėja vasaros laikotarpiu, o artėjant didžiosioms metų šventėms – paklausa išauga. Sezoniškumas atsiskleidžia ir šių metų aviacijos rodikliuose.“ – pasakojo T.Zitikis.
Lietuvos oro uostuose praėjusį mėnesį pergabenta beveik 2000 tonų krovinių: Vilniaus oro uoste beveik 1,5 tūkst. tonų, Kauno – kiek daugiau nei 400 tonų, Palangoje – 118 tonų. Palyginimui, 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu per Lietuvos oro uostus gabenta kiek daugiau nei 1,5 tūkst. tonų krovinių: Vilniaus oro uoste beveik 1,3 tūkst. tonų, Kaune – 262 tonos, Palangoje – 0,1 tonos. Pernai bendras pergabentų krovinių kiekis siekė 1,7 tūkst. tonų. Per Vilniaus oro uostą pergabentą 1,3 tūkst. tonų, Kaune – 453 tonos, Palangoje – 0,02 tonos.
Atsigavimas Lietuvos oro uostuose
T.Zitikio teigimu, žvelgiant į aviacijos atsigavimo tempus, augimas ir toliau stebimas visuose oro vartuose. Be to, siūlomų krypčių skaičius beveik pavijo priešpandeminį lygį: nuo metų pradžios Lietuvos oro uostuose jau buvo siūlomos 85 kryptys, pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo siūlomos 82 kryptys, o 2019 m. – 89.
Vilniaus oro uoste spalio mėnesį pavyko atstatyti 84 proc. priešpandeminio keleivių srauto. Praėjusį mėnesį per šiuos oro vartus keliavo 406 tūkst. keleivių. Palyginimui, 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu Vilniaus oro uoste keliavo 485 tūkst. keleivių, o pernai – 287 tūkst. Šiame oro uoste pavyko atstatyti ir 78 proc. skrydžių. Spalį aptarnauta beveik 3,5 tūkst. skrydžių, kai 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu šis skaičius siekė beveik 4,5 tūkst., o pernai – 3,1 tūkst.
Kauno oro uostas lenkia priešpandeminius rezultatus: spalio mėnesį per Kauno oro vartus keliavo kiek daugiau nei 115 tūkst. keleivių, aptarnauta 924 skrydžiai. 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu aptarnauta 108 tūkst. keleivių ir 944 skrydžiai, o 2021 m. spalį per šį oro uostą keliavo daugiau nei 76 tūkst. keleivių, aptarnauta 846 skrydžiai.
Neatsilieka ir Palangos oro uostas. Praėjusį mėnesį Palangos oro uoste keliavo daugiau nei 26 tūkst. keleivių, čia aptarnauti 322 skrydžiai. Palyginimui, 2019 m. per šį oro uostą keliavo beveik 29 tūkst. keleivių, aptarnauti 477 skrydžiai, pernai tuo pačiu laikotarpiu keliavo 3,8 tūkst. keleivių ir aptarnauti 95 skrydžiai, tačiau svarbu paminėti, kad tuo metu pajūrio oro uoste vyko kilimo-tūpimo tako rekonstrukcijos darbai.
