Specialistų deficitas stabdo orlaivių industrijos augimą Kaune

Pasaulyje aviacijos ir jos priežiūros sfera išgyvena aukso amžių ir kasmet auga kartais, tačiau kol kas Lietuvai ir Kaunui šildytis jos spinduliuose trukdo per mažas paruošiamų specialistų kiekis. Tai, pasak šios srities atstovų, ir yra lemiamas veiksnys pritraukiant užsienio investuotojus į regioną, – teigiama viešųjų ryšių agentūros išplatintame pranešime spaudai.
Orlaivis
Orlaivis / Viešųjų ryšių agentūros nuotr.

Nuo 2012 metų, kai Kaune įsikūrė tarptautinė skrydžių kompanija „Ryanair“ ir jos dukterinė įmonė „Kaunas aircraft maintenance services“, besirūpinanti orlaivių technine priežiūra, studentų skaičius, kuris renkasi orlaivių priežiūros studijas, išaugo net 319 proc. Deja, net ir to per maža, norint patenkinti Kauno ambicijas tapti Lietuvos ir Šiaurės Europos aviacijos priežiūros sostine.

Šiandien Lietuvoje šioje industrijoje yra apie 2 000 darbuotojų.

Kauno oro uosto direktoriaus Karolio Matulaičio teigimu, šiuo metu Lietuvos švietimo sistema yra pajėgi tik palaikyti esamų specialistų poreikį, o norint rasti naujų investuotojų ir plėstis, reikia paruošiamų specialistų skaičių kardinaliai didinti.

„Šiandien Lietuvoje šioje industrijoje yra apie 2 000 darbuotojų. Juos galima skirstyti į kelias pagrindines dalis – orlaivių remonto mechanikus, inžinierius ir elektronikos sistemų priežiūros specialistus. Sektoriaus vidutinis darbo užmokestis 2,5 karto lenkia Lietuvos vidurkį ir yra artimas IT industrijai. Visi specialistai yra itin paklausūs, o dėl jų konkuruoja ne tik Kauno, Lietuvos, bet ir viso pasaulio kompanijos. Tai labai daug grąžos duodanti sritis tiek individams, tiek ir valstybei.

Deja, šiandien, geriausiu atveju, švietimo sistema gali palaikyti tik rinkoje esančių darbuotojų kiekį. Žvelgiant į industrijos poreikius plėtrai ir Lietuvai siekiant įsitvirtinti orlaivių remonto industrijoje bei toliau kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, parengiamų specialistų skaičius turi padvigubėti – nuo dabar parengiamų 150-200 iki beveik 400 specialistų per metus.

Prieš kelis metus drauge su „Investuok Lietuvoje“ pradėjome skatinti orlaivių specialistų rengimą. Įžvelgiant industrijos potencialą pagrindiniai siekiai susiję su švietimo sistema buvo jaunuolių profesinis orientavimas, parengiamų specialistų skaičiaus didinimas, taip pat mokymo kokybės ir EASA reikalaujamų standartų užtikrinimas mokymo procese.

Dabar planuojama įrengti naują mokymo bazę ir laboratorijas Kauno technikos kolegijoje, kad kvalifikaciją keltų orlaivių mechanikos ir avionikos specialistai. Tai būtina bazė, kuri papildytų kuriamą Kauno technikos profesinio mokymo centro rengiamo bazę ir leistų visą specialisto praktinį mokymą atlikti mokymo aplinkoje. Norėtume, kad ruošiami specialistai visas reikalingas kompetencijas ir atestacijas gautų viename mieste – Kaune“, – sako Kauno oro uosto vadovas.

Planuojama rengti avionikos specialistus

Parengiamų specialistų skaičius turi padvigubėti – nuo dabar parengiamų 150-200 iki beveik 400 specialistų per metus.

Kauno oro uosto vadovui pritaria ir Kauno technikos kolegijos (KTK) direktorius Nerijus Varnas, pasak kurio, norint patenkinti rinkos poreikį, buvo įkurtas Kauno regiono aviacijos klasteris, o netrukus planuojama paleisti ir avionikos specialistų rengimo programą.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Nerijus Varnas, Kauno technikos kolegijos direktorius
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Nerijus Varnas, Kauno technikos kolegijos direktorius

„Lietuvoje šiandien veikia per 17 įmonių, kurios užsiima didesnių ar mažesnių lėktuvų, sraigtasparnių remonto ir priežiūros darbais. Visoms joms jau šiandien reikia kvalifikuotų specialistų, kuriuos Kauno mieste ruošia Kauno technikos kolegija, Kauno technologijos universitetas (KTU), Kauno technikos profesinio mokymo centras (KTPMC), Vilniuje – Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU).

Sprendžiant šią problemą Kauno aukštosios ir profesinė mokykla planuoja jungtis į klasterį, kurio pagrindinis tikslas – konsoliduoti pastangas, rengiant specialistus aviacijos sektoriui, ir pritraukti investuotojus bei išlaikyti jau veikiančias įmones Kauno regione. Taip pat KTK yra rengiama nauja „Orlaivių avionikos sistemų inžinerija“ studijų programa. Kolegijoje šiuo metu studijuoja 140 orlaivių priežiūros specialistų. Tikimės, kad vien naują studijų programą pasirinks mažiausiai po 40 naujų studentų“, – sako jis.

N.Varno nuomone, nors planuojamo klasterio veiklos nuteikia optimistiškai, tačiau specialistų deficito iššūkis yra ne lokalus, o globalus, tad tam reikia didesnio visų suinteresuotų šalių indėlio.

„Specialistai reikalingi ne tik Kauno regione veikiančioms įmonėms, bet visoms aviacijos srities įmonėms iš viso pasaulio. Norėdami pritraukti daugiau užsienio investuotojų bei plėsti esamų įmonių bazes, turime turėti kritinę aviacijos specialistų masę. Investuotojai nori matyti, kad bus kam dirbti jų angaruose, atlikti tarptautinius užsakymus, kad verslas nesustos dėl to, kad reikia 3 ar 4 metus palaukti, kol bus paruošta pakankamai absolventų.

Šiuo metu net Lietuvoje veikiančios įmonės deficitą dengia brangiais užsienio specialistais.

Šiuo metu net Lietuvoje veikiančios įmonės deficitą dengia brangiais užsienio specialistais. Tai yra didelis signalas mūsų darbo rinkai, žmonėms, kurie renkasi savo karjeros kelią, ir valstybei“, – situaciją nušvietė KTK direktorius.

Specialistus priimtų jau šiandien

„Kaunas aircraft maintenance services“ (KAMS) vadovo Karolio Čepuko teigimu, vien jų įmonė šiai dienai galėtų iš karto priimti apie 80 specialistų.

„Šiuo metu aviacijos rinkoje augimas itin stiprus. Numatoma, kad Europoje iki 2036 m. aviacijos inžinierių poreikis padidės net iki 118 tūkstančių specialistų. Mūsų įmonės augimas didžiąja dalimi taip pat priklauso nuo žmogiškųjų išteklių.

Savo veiklą pradėjome 2012-aisiais. Pirmaisiais veiklos metais įmonėje dirbo 45 žmonės, atlikome 83 orlaivių patikras. 2013-iaisiais pastatėme ir atidarėme dar vieną orlaivių aptarnavimo angarą – mūsų galimybės ir darbų apimtys stipriai išsiplėtė. Šiandien turime apie 200 darbuotojų, jau esame aptarnavę daugiau nei 650 orlaivių. Šiuo metu KAMS ieško dar 30 orlaivių inžinerijos specialistų. Taip pat darbo vietą galime pasiūlyti daugiau nei 50-iai patyrusių aviacijos mechanikų“, – apie specialistų poreikį kalba KAMS vadovas.

K.Čepuko teigimu, tik turėdama pakankamai sertifikuoto personalo – patyrusių mechanikų ir inžinierių – kompanija gali augti. Dėl to didžiausias dėmesys yra skiriamas kolegoms, kuriant darbo sąlygas, atliepiančias tiek finansinius, tiek emocinius jų poreikius.

„Specialistų paklausa labai didelė. Šiai rinkai augant – ypač Azijos šalyse – aviacijos inžinierių poreikis beveik vertikalia progresija šauna į viršų. Norint nepralaimėti šioje konkurencinėje kovoje ir siekiant proveržio, pirmiausia reikėtų specializuotų aviacijos rengimo mokyklų (Part-147). Taip pat – tokius specialistus rengiančių aukštųjų bei profesinių mokyklų, pačių aviacijos įmonių ir valstybės institucijų vieningumo, aviaciją Kaune vystant kaip strateginę miesto – o tuo pačiu ir visos šalies – kryptį“, –mano KAMS vadovas K.Čepukas.

Verslas planuoja nesustoti

Pasak Kauno oro uosto direktoriaus K.Matulaičio, plėtra yra numatyta artimiausiems metams, o ją pristabdyti gali tik specialistų trūkumas.

Aliaus Koroliovo / 15min nuotr./Kauno oro uostas
Aliaus Koroliovo / 15min nuotr./Kauno oro uostas

„Kauno oro uosto orlaivių remonto industrija nuo 2012 m. išaugo labai stipriai. Per 5-erius metus Kauno oro uoste įmonėse „Kaunas Aircraft Maintenance Services“, „FL Technics“, „DOT LT“ dirbti pradėjo virš 500 žmonių. Atidaryti 4 remonto angarai. Tuo sustoti neketiname. Vystome sklypus oro uoste, planuojame plėsti riedėjimo takų infrastruktūrą, ir esamą industriją tikimės padvigubinti, sukuriant dar 300-500 gerai apmokamų darbo vietų Kauno oro uoste.

Oro uostui šie metai buvo rekordiniai. Pasiekėme beveik 10 metų siektą tikslą – 1 mln. keleivių. Kitais metais norime augti dar 20 proc. ir tą milijoną padaryti tvirtu.

Karolis Matulaitis: „Oro uostui šie metai buvo rekordiniai. Pasiekėme beveik 10 metų siektą tikslą – 1 mln. keleivių“.

Mūsų tikslu išlieka siekis didinti miesto pasiekiamumą ir orlaivių remonto industriją Kaune. Tai ne tik oro uosto, bet ir viso miesto bei rajono misija, į kurią turi įsitraukti visi. Dalis darbų gali būti atliekami oro uoste, bet kita pusė, kaip važiuoklių ar orlaivių variklių remontas gali būti vystomi industrinėse zonose, pavyzdžiui, Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje“, – sako jis.

K.Matulaičio teigimu, norinčių investuoti Lietuvoje yra daug, tačiau, kad norai virstų realybe, reikia paruošti daugiau šios industrijos specialistų, kurie padėtų padaryti dar didesnį proveržį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų